Santuoka yra maratonas, o ne sprintas. Tai labai ilga vingiuota kelionė. Norėdami su meile ir džiaugsmingai nueiti iki galo, turėsite įveikti šias krizes.
Nuodėmės krizė
Pasimatymai skirti tam, kad pamatytume vienas kito geriausias savybes ir vienas kitą pamiltume. Pasimatymai susiję su atradimais ir malonumu, o santuoka – su praregėjimu ir tikrove. Susituokus ir pradėjus gyventi po tuo pačiu stogu ir miegoti po tais pačiais patalais, netrukus pradedame pastebėti ir partnerio trūkumus. Sužinojus, kad tavo mylimas asmuo yra nusidėjėlis/-ė, gali apimti liūdesys.
Jūsų vyras nusidės – pasižymėkite tai. Jis neįgyvendins geriausių savo ketinimų.
Įsidėmėkite: jūsų žmona nusidės. Ji mylės jus mažiau, nei turėtų, ir kitiems dalykams skirs daugiau dėmesio, nei tai būtų naudinga jai pačiai ar jūsų santuokai.
Jūs susituokėte su nusidėjėliu/-e. Dabar teks su tuo tvarkytis. Neleiskite, kad nuodėmės, kurias pastebėjote, pavogtų jūsų džiaugsmą ar atimtų norą laikytis santuokos įsipareigojimų.
Biblija labai aiškiai sako: visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės (Rom 3, 23). Nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės visi. Jei ši eilutė yra tiesa, o taip yra, anksčiau ar vėliau aptiksite, kad ji tiksliai nuspėja jūsų mylimo žmogaus elgesį. Jis arba ji tikrai nusidės. Jūs nusivilsite. Jūs būsite įskaudintas/-a. Bet jūs galite atleisti.
Jėzus sakė: Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam. Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: „Atgailauju“, – atleisk jam (Lk 17, 3–4).
Prieš tapdami vyru ir žmona, jūs buvote brolis ir sesuo Kristuje. Tavo brolis nusidės. Jei jis atgailauja, turite jam atleisti. Jei jis nusideda net septynis kartus per dieną ir septynis kartus kreipiasi, sakydamas: „Atgailauju“, turite jam atleisti.
Šias eilutes įvykdyti nelengva, kai esi vienišas, juo labiau susidūrus su tokia situacija gyvenant santuokoje – tai visiška krizė. O nuodėmių tikrai bus. Savo santuokoje jūs tikrai su tuo susidursite ir, jei norite šią krizę įveikti, turite išmokti atleisti.
Nesutarimų krizė
Pasimatymų tikslas – atrasti ir mėgautis tuo, ką turime bendra, ir tuo, kuo vienas kitą papildome. Jums patiko, kad ji vertina jūsų humoro jausmą ir drauge juokiasi, jums patiko, kad jis dėmesingas smulkmenoms. Taip ir turi būti, bet santuoka neišvengiamai veda į konfliktų sritį – nepavyks išvengti nesutarimų.
Nėra tobulų žmonių ir nėra tobulų atitikimų – šeimą kuria du nusidėjėliai, tik gali skirtis jų brandos ir perkeitimo, atstatymo, lygis. Todėl konfliktų kils. Bus atvejų, kai kardus sukryžiuos nuodėmė ir netobulumas. Bus atvejų, kai nuodėmę į šviesą iškels nauji iššūkiai, nepriteklius ar naujos pareigos.
Nepanikuokite ir nepradėkite muštynių.
Tai nėra įrodymas, kad susituokėte su netinkamu žmogumi. Tai tik įrodymas, kad jūs esate netobulas žmogus. Jūs keičiatės, keičiasi ir jūsų partneris/-ė, todėl konfliktas neišvengiamas. Tačiau neleiskite, kad konfliktas, kurį buvo galima numatyti, pakirstų jūsų tikėjimą ar keltų grėsmę jūsų santuokiniams įsipareigojimams. Biblijoje sakoma, kad konfliktas gali būti ir geras dalykas: Geriau yra viešas įspėjimas negu slapta meilė. Žaizdos nuo draugo yra geriau negu klastingas priešo pabučiavimas. <...> Kaip geležis galanda geležį, taip žmogus aštrina savo draugą (Pat 27, 5–6. 17).
Biblijoje nevengiama konfliktų. Joje pripažįstama, kad dviejų įsipareigojusių ir mylinčių žmonių santykių kontekste konfliktas gali padėti tobulėti abiem pusėms ir abu asmenis pašventinti. Konflikto metu švieson iškyla ir mūsų paslėpti stabai. Apaštalas Jokūbas savo laiško 4 skyriuje rašo: Iš kur tarp jūsų atsiranda karai ir kivirčai? Ar ne iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų nariuose? Geidžiate ir neturite; žudote ir pavydite – ir negalite pasiekti; [trokštate ir negalite gauti] kovojate ir kariaujate <...> (Jok 4, 1–2).
Kai vienas ant kito pykstame ir rėkiame, trypdami kojomis, atskleidžiame dalykus, kuriuos per daug mylime. Tai gali būti mūsų pačių orumas, mūsų turtas ar noras būti savarankiškam ir eiti savo keliu. O gal tai mūsų vaikai, seksas, karjera ar privatumas?
Aišku viena: jei ilgą laiką gyvensite artimoje aplinkoje su kitu žmogumi, sužinosite, kas yra jo ar jūsų stabas. Jūs supyksite, be priežasties nuliūsite, neteksite kantrybės. Tai gali būti ir geras dalykas – jis parodo, kur paslėpti „kūnai“ ir kur reikia „kasti“.
Kai kyla konfliktai, o jų tikrai kils, darbuokitės kartu, kad iškeltumėte į šviesą ir sudaužytumėte savo paslėptus stabus.
Krizė, susijusi su vaikais
Vaikai yra Viešpaties palaiminimas, tačiau jie yra ir savotiškas apsunkinimas santuokai. To neįmanoma išvengti, bet ir pripažinti tai nėra gėda. Vaikai atneša rūpesčių ir problemų. Vaikai yra labai reiklūs, reikalauja nuolatinio dėmesio ir jų negalima ignoruoti.
Jei tuokdamasis buvote savanaudis/-ė (o beveik neabejotinai – buvote), vaikai šią problemą išspręs greitai. Į „santuokinio pasaulio“ pakraščius būsite nustumti greičiau, nei ištarsite „nešvarūs vystyklai“.
Ištiks krizė, bet jūs atsigausite.
Tai nereiškia, kad geriau neturėti vaikų. Tai tiesiog reiškia, kad turite liautis pats (pati) būti vaiku. Neleiskite vaikams, kurių meldėte ir troškote, pavogti jūsų su sutuoktiniu intymumo ar sulaužyti jūsų santuokos įžadus.
Kiekvieną vaiką, kurį Viešpats duos jūsų šeimai, priimkite kaip dovaną ir palaiminimą iš Dievo rankų, bet pasirūpinkite, kad vaikai netaptų jums stabu. Biblijoje sakoma: Viešpaties dovana yra vaikai (Ps 127, 3). Tad priimkite juos kaip Dievo dovaną ir elkitės su jais kaip su Viešpaties dovana. Neleiskite jiems tapti stabais. Biblijoje skaitome ir šias eilutes: Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių „sukūrė juos, vyrą ir moterį“, ir pasakė: „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.“ Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas. Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19, 4–6).
Vaikams niekada neturėtų būti leista kelti grėsmę jūsų ir sutuoktinio santykiams – šie santykiai turi turėti viršenybę. Vaikai gimė iš jūsų sąjungos, ir jie neturėtų įsiterpti tarp jūsų ir sutuoktinio. Neturėtų būti leista vaikams įsiterpti tarp jūsų ir Viešpaties. Jėzus labai aiškiai apie tai sakė: Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane – nevertas manęs (Mt 10, 37).
Dievo dovana – vaikai – gali sukelti krizę jūsų santuokoje ir net jūsų dvasinio gyvenimo krizę. Tačiau jei priimsite juos kaip Dievo dovaną – kaip jie ir buvo jums duoti, – jie atneš palaiminimą. Bet jei leisite jiems tapti jūsų stabu, tai atneš prakeikimą.
Darbuokitės kartu, kad vaikai jūsų šeimoje užimtų deramą vietą.
Netekties atnešta krizė
Vestuvių dienos rytą greičiausiai buvote kupini optimizmo ir vilties – taip ir turėtų būti! Juk tą dieną prieš jus atsiveria naujos perspektyvos – galimybė susilaukti vaikų, įsikurti naujuose namuose ir kitos ateities viltys, gyvenant ir darbuojantis su tuo, kurį myli. Tuokdamiesi jūs galite žavėtis ir svaigti nuo vilties bei atsiveriančių galimybių, bet pasiruoškite ir praradimams bei nusivylimams, kurie tikrai ateis.
Jėzus įspėjo: Pasaulyje jūs patirsite priespaudą (Jn 16, 33). Tai nerimą keliantis ir nepaneigiamas teiginys. Jūs patirsite. Ne „galbūt patirsite“, bet „jūs patirsite“. Jūs patirsite išmėginimų, netekčių, nusivylimų ir sunkumų. Kol Jėzus neateis, mes vis susidursime su netektimis, sunkumais, kančia ir skausmu. Kai tai patirsite (o taip tikrai bus), žinokite, jog tai nereiškia, kad Dievas liovėsi jus mylėti ar laiminti. Ne, tai tiesiog reiškia, kad jūs gyvenate Žemės planetoje.
Neleiskite, kad patirtas praradimas ar skausmas atimtų iš jūsų viltį ar užgožtų jūsų santuokos įžadus.
Senajame Testamente skaitome apie Jobą, kuris patyrė didžiausią skausmą ir praradimą, kokį tik žmogus galėjo įsivaizduoti. Per vieną dieną jis neteko visų savo vaikų – visi dešimt jo vaikų žuvo per stichinę nelaimę. Biblija sako, kad, sužinojęs šią žinią, Jobas atsikėlė, perplėšė savo apsiaustą, nusiskuto plaukus ir, puolęs ant žemės, pagarbino, tardamas: „Nuogas gimiau, nuogas ir mirsiu. Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūna palaimintas Viešpaties vardas“ (Job 1, 20–21).
Man teko girdėti, kaip šią ištrauką citavo tėvai per savo paauglio sūnaus laidotuves. Mačiau, kaip raudodami, bet su tikėjimu, šiuos žodžius skaitė kūdikio netekę tėvai.
Nėra didesnio praradimo ir nėra didesnės krizės už tą, kuri ištinka netekus vaiko. Krizė kyla netekus vaiko tikrąja šio žodžio prasme ir sužinojus, kad negalite susilaukti vaikų, ar vaikui nusisukus nuo Dievo ir mirus dvasiškai, taip pat pablogėjus sveikatai, netekus darbo ar žlugus svajonei – anksčiau arba vėliau savo šeimoje susidursite su praradimu ir jo sukeliama krize.
Kai krizė ištiks, nepulkite vienas kito. Nekaltinkite vienas kito ir neatsitraukite vienas nuo kito. Pasitikite ją drauge. Ieškokite paguodos ir stiprinkite vienas kitą. Štai kokia yra draugystė! Štai kam, visų pirma, yra sukurta santuoka!
Jei vienas užpuolamas, dviese pasipriešina. Ir trigubą virvę sunku pertraukti (Mok 4, 12). Man patinka, ką apie šią eilutę sako Matthew Henry: „Du, kurie yra kartu, prilyginami trigubai virvei; nes ten, kur du glaudžiai susieti šventa meile ir bendryste, Kristus savo Dvasia ateis pas juos ir stos trečiojo vieton.“
Kai jūsų santuoką ištinka krizė – kai jus atakuoja nuodėmė, kai kyla konfliktai ar ateina pokyčiai, kai šeimoje atsiranda vaikų ar ištinka netektis, – neapleiskite savo šventos meilės ir bendrystės saitų! Puoselėkite juos! Laikykitės tvirtai ir laukite, kol Kristus savo Dvasia ateis ir taps tuo trečiuoju!
Trigubos virvės greitai nenutrauksi. Jūs ištversite. Jūs praeisite visus sunkumus ir iš Jo malonės pašlovinsite Jį, kai pasieksite kitą krantą.
Vis dėlto, Viešpatie Jėzau, ateik!
Pagal straipsnį, publikuotą https://ca.thegospelcoalition.org, paruošė Žaneta Martingale
_64x64_9de.jpg)
