Lytiniai santykiai iki santuokos

Kodėl lytiniai santykiai iki santuokos traukia labiau ir teikia daugiau malonumo nei santuokoje? Ar tai tinkamas klausimas krikščioniškoje aplinkoje? Dažną kartą žmonės taip mąsto, tuo tiki, bet to neįvardija. Tiesiog tyliai nešioja tokias mintis širdyje, nes „negražu ir nešventa“ kalbėti, kas prieštarauja Dievo žodžiui. Tačiau atviri ir nuoširdūs klausimai niekuomet negąsdina Dievo. Priešingai, Jis nori atverti mums savo mintis ir dar daugiau – mažais žingsneliais, diena po dienos apreiškia savo išmintį, kuri aprašyta Šventajame Rašte.

Atsakydama į pradžioje užduotą klausimą, norėčiau pradėti nuo to, kad mintis, jog seksas iki santuokos (o gal net nemąstant apie santuoką) yra būtinas kiekvienam sveikam žmogui, yra giliai įsišaknijusi mūsų dabartinėje kultūroje. Jaunuoliai lytinį gyvenimą pradeda gyventi vos sulaukę 13–14 metų, apie tai viešai kalbama, kuriami ir rodomi filmai, dedama daug pastangų mokant jaunimą apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo ir pan. O mintis žengti į santuoką neišbandžius, ar tas vienintelis man „tinka lovoje“, arba „neturint patirties“, atrodo net bauginanti. Šiandien kalbėti apie lytinį susilaikymą iki vedybų yra labai nepopuliaru. Daugelis net nemąsto, kad nekaltybė iš viso turėtų būti saugoma ar vertinama.

Tikrai nenoriu pasakyti, kad lytiniai santykiai yra kažkoks blogis, nejaukus ir nepadorus dalykas, kurį turime slėpti po devyniais užraktais. Seksas – tai Dievo dovana žmogui! Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia (Pr 4, 1). Taip, būtent pats visatos ir žmonijos Kūrėjas, kurį mes įvardijame kaip Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, sukūrė žmogų taip, kad tenkinami svarbiausi kūno poreikiai teiktų didelį malonumą. Nereikia įrodinėti, kad sveikas ir geras maistas kiekvienam teikia pasitenkinimą. Poilsis – ne tik malonus, bet ir būtinas, norint išlikti sveikam bei energingam. Nuoširdus ir atviras bendravimas taip pat būtinas kiekvienam žmogui, norint išsaugoti sveiką protą. Štai kodėl gyvename šeimomis bei bendruomenėmis, o didžiausia bausmė – būti atskirtam nuo žmonių ir išorinio pasaulio vienutėje.

Seksas – ne išimtis, jis ir malonus, ir labai svarbus, juk tik per jį atsiranda naujos kartos, šeimos, giminės, bendruomenės, tautos, valstybės. Tad kodėl negalime mėgautis juo laisvai ir su kuo tik norime bei kada tik norime?

Įdomu, kad Dievas, kurdamas žmogų, kitus gyvybiškai svarbius poreikius atvėrė nuo pirmųjų gimimo akimirkų: vos tik gimusiam mažyliui reikalingas maistas, mylimo žmogaus artumas bei bendravimas, poilsis – saldus miegas. Tačiau apie lytinį intymumą kūdikiui ir mažam vaikui nekyla jokių minčių. Jos susiformuoja kur kas vėliau, kai žmogus ima bręsti bei suvokti save kaip asmenybę. Tai akivaizdžiai rodo, kad žmogaus lytiniam aktyvumui suteiktas tam tikras laikas, na bent jau nustatyta to laiko pradžia, nes pabaigai ribų nėra.

Seksą būtų galima palyginti su ugnimi – ugnis yra labai reikalinga, kartais net be galo patraukli ir žavinga, bet tik tol, kol ji turi saugias ribas. Ugnies šiluma žmogus mėgaujasi nuo senų senovės, ji net simbolizuoja jaukumą. Visada malonu prisiminti tas akimirkas, kai sėdime vakare su draugais prie laužo ar kūrename namuose židinį, kai dega žvakės, šilta ir traška besikūrenančios malkos. Tai ramina ir guodžia širdį.

Tačiau visiškai priešingas emocijas bei išgyvenimus sukelia nevaldomos ugnies vaizdas. Šiurpas nukrato vos prisiminus dar neseną įvykį, kai 2017 m. birželį Londone vos per kelias valandas sudegė 27 aukštų daugiabutis – žmonės šoko per langus, liudininkai matė baimę, niokojančią ir žudančią ugnies galią. Žuvo 71 žmogus, 203 neteko artimųjų bei savo namų. Tokia ugnis ne tik nežavi, bet kelia siaubą, vien tik pagalvojus, ką ir kaip greitai ji gali suniokoti.

Taigi ugnies ar vandens ribas mums lengva suvokti, o kokios yra sekso ribos bei kaip jų laikytis? Į šį klausimą labai paprastai atsako pats Šventasis Raštas – vėl grįžtame prie žmogaus Kūrėjo išminties bei pradinių Jo tikslų žmogui. Evangelijoje pagal Matą Jėzus kalba: Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu.“ Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria (Mt 19, 3–6).

Čia kalbama apie dviejų žmonių sąjungą, sandorą, kurią mūsų visuomenėje atitinka santuoka. Biblija akivaizdžiai brėžia lytinių santykių ribą – santuoka, kada žmogus – vyras bei žmona – tampa vienu kūnu. Ši Šventojo Rašto eilutė taip pat atskleidžia, kad Dievo planas žmogui – viena santuoka ir vienas lytinis partneris visam gyvenimui.

Grįžkime prie pradinio klausimo – kodėl lytiniai santykiai labiau vilioja iki santuokos? Na, kaip ir Edeno sode, kodėl Ieva susigundė būtent tuo vieninteliu uždraustu medžio vaisiumi, ir netroško to, kas buvo leista ir laisvai prieinama. Be abejo, šioje vietoje reikia kalbėti ir apie gundytoją, kuris žmogui nupiešia vienpusį vaizdą – gundo, parodo tik dalį tiesos ir taip apgauna. Kalbant apie lytinius santykius iki santuokos ar ne santuokoje ir jų naudą bei patiriamą malonumą, tiesiog nepastebimas esminis dalykas – seksas nėra tik fizinis veiksmas, neturintis gilesnių atoveiksmių. Žmogus lytiškai santykiaudamas su kitu asmeniu susijungia ne tik fiziškai, bet ir savo emocijomis, sąmone, arba kitaip tariant, susijungia sielos ryšiais. Šie ryšiai mūsų sąmonėje ir pasąmonėje kur kas stipresni, nei galime įsivaizduoti. Jie apraizgo žmogaus sielą bei jo širdį, o nutrūkus tokiems santykiams žmogus praranda dalį savęs. Čia kalbu ne tik apie sudaužytą širdį, sukilusias blogas emocijas ar neigiamą santykių patirtį, bet ir apie liekančius sielos pančius, kurie varžo ir trukdo sveikai vystyti kitus santykius. Kiekviena nesantuokinių lytinių santykių patirtis tam tikra prasme nuodija žmogaus sielą ir kietina jo širdį, kai tarpusavio santykiai nutrūksta. O net jei jie nenutrūksta, bet abu partneriai nesituokia, tai neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę. Harvardo universiteto studija rodo, kad:

1. Moterys, kurios išteka ir nesiskiria:

a) mažiau ir rečiau serga depresija, palyginti su netekėjusiomis arba gyvenančiomis nesusituokus;

b) turi mažesnę galimybę tapti nusikaltėlių aukomis;

c) rečiau patiria smurtą;

d) jų didesnė savivertė.

2. Vyrai, kurie veda ir neišsiskiria:

a) uždirba daugiau pinigų (net turėdami vienodą išsilavinimą);

b) gyvena ilgiau;

c) jų savivertė didesnė už tų, kurie nevedę ar gyvena nesusituokę;

d) rečiau serga ir būna sužaloti.

Tai rodo, kad žmonės, kurie gyvena pagal Dievo sugalvotą planą – susituokę ir stengdamiesi išlaikyti santuoką, yra kur kas laimingesni bei sėkmingesni.

Lytinių santykių malonumas santuokoje labai priklauso nuo sutuoktinių tarpusavio santykių – pagarbos, abipusio supratimo, atvirumo bei saugumo būnant drauge. Juk šių santykių esmė yra patenkinti savo sutuoktinį, o ne atvirkščiai – jį išnaudoti, siekiant pačiam patirti malonumą. Šių dalykų reikia mokytis, egoistiškai žmogiškai prigimčiai jie nėra natūralūs. Tačiau asmeniškai eidami Dievo keliu, sutuoktiniai artėja ir vienas prie kito širdies – tarp jų atsiranda didesnis susiklausymas, jautrumas, pagarba kito kitoniškumui bei natūraliai didesnis pasitenkinimas lytinio artumo metu. Ir, žinoma, priešingai, jei santuokoje vyrauja nepagarba, barniai, nesusipratimai, nuoskaudos, žaizdos ir neatleidimas, tokie santykiai tolina vieną nuo kito, o apie lytinį pasitenkinimą nėra nė kalbos, nes akys krypsta tolyn nuo sutuoktinio. Todėl manau, kad neišlaikant artimo ir šilto tarpusavio santykio santuokoje, žmonės leidžia gyvuoti mitui, kad seksas iki santuokos teikia daugiau malonumo, nors realiai taip nėra.

 

Jūratė Kapačinskienė šiuo metu tarnauja Londono lietuvių bažnyčioje

 

Bendrinti: