Turiu jums prisipažinti: mane žavi ir įtraukia viskas, kas susiję su Kalėdomis. Nenutrūkstamas šventinės muzikos klausymas (žinoma, po Padėkos dienos), automobilyje pakabinta eglutė, kiemų papuošimai, visžalių medžių kvapas – man visa tai patinka. Man nereikia, kad Andis Viljamsas pasakytų, jog „tai pats nuostabiausias metų laikas“, tačiau nekantrauju šią jo dainą išgirsti.
Jei prieš Kalėdas jūs jaučiatės visiškai kitaip, nesijaudinkite, turiu prisipažinti ir kitą dalyką: daugybę kartų Kalėdų rytą jaučiausi taip, tarsi jos mane būtų užklupusios netikėtai. Toks suvokimas dažniausiai ateina per Kūčių vakaro pamaldas, kai apsidairęs pamatau savo žmoną ir penkis mūsų vaikus, giedančius giesmę „Kristui, naujai gimusiam Karaliui“, ar besiklausant Jėzaus gimimo istorijos. Daug metų šią džiaugsmingą akimirką mano širdyje lydėjo liūdesio dvelksmas – dar vienos Kalėdos beveik praėjo, ir jos vėl mane užklupo nepasiruošusį.
Širdžių sergėtojai
Suprantu, kad šios mano išpažintys skamba prieštaringai. Vienu atveju, širdyje esu lyg vaikas – nekantriai laukiu ir skaičiuoju dienas iki šventės. Kitu atveju, kaip širdimis besirūpinantis tėvas šventinio sezono pabaigoje jaučiuosi tarsi nebuvau tam pasiruošęs, o šventė jau pasibaigė.
Esu girdėjęs tėvus pasakojant, kad jų dukters vestuvių diena užklupo juos nepasiruošusius. Tai nereiškia, kad jie nežinojo, jog ta diena artėja ir dėl to nustebo. Ne. Ta diena užklupo juos, nes buvo daug dalykų, kuriuos jie turėjo padaryti (sukviesti šeimą, parašyti sveikinimus, sumokėti sąskaitas ir t. t.), kurie atitraukia dėmesį nuo pagrindinio dalyko – garbės būti TĖČIU. Nors jie ir dalyvavo tame lemtingame įvykyje, jie negalėjo tomis akimirkomis iš tiesų džiaugtis.
Šis pavyzdys padėjo man žodžiais išreikšti liūdesį, kurį jaučiau daug kartų pasibaigus šventiniam laikotarpiui (ir nemanau, kad esu toks vienas). Jei nebūsime sąmoningi nuo pat pradžių, daugybė dalykų, kuriuos „reikia“ nuveikti šį gruodį, atitrauks mūsų dėmesį nuo to, kuo mes turime būti – gero ir dosnaus Dievo vaikais. O jei mes, tėvai, patys nepaisysime advento laikotarpio svarbos, mažai tikėtina, kad savo šeimas mokysime kitaip.
Pasistenkime šiais metais ne tik fiziškai dalyvauti renginiuose, bet pasiruoškime ir dvasiškai, kad galėtume padėti namiškiams prasmingai švęsti Kalėdas ir džiaugtis švenčių akimirkomis. Jei jaučiate įkvėpimą prisijungti prie manęs, bet nežinote, nuo ko pradėti, norėčiau pasiūlyti tris praktikas, kurios padeda mūsų šeimai įprasminti šventes ir mėgautis švenčių akimirkomis.
1. Skirkite laiko akimirkoms su Dievu
Pirmoji praktika – susikurkite erdvę ir numatykite laiką visai šeimai drauge pabūti su Dievu. Kalbu apie konkretų numatytą laiką, kai susirenka visi namiškiai ir skaitomas Dievo žodis.
Prieš pasidalindamas savo ir žmonos patarimais, noriu įsitikinti, kad jūs teisingai galvojate apie mūsų šeimą. Įsivaizduokite ramią ir tvarkingą grupę rimtų, išsilavinusių tikinčiųjų, susirinkusių kartu mokytis iš Šventojo Rašto. Ar įsivaizduojate? Dabar įsivaizduokite priešingybę tokiai grupei. Tai ir būtų mūsų šeima. Mes šeimoje esame septyniese, ir dėl kažkokios priežasties vien žodžių junginys „šeimos pamaldos“ sukuria efektą, panašų į „Red Bull“ gėrimo reklamą, kai visi „įgauna sparnus“. Net šunys įsitraukia į šią beprotybę.
Nors suorganizuoti šeimos valandėles su Dievu ne visada būna lengva ir tai gali virsti nesėkme, atradome, kad šiek tiek paplanavus ir pažvelgus į tai kūrybiškai, iš kiek kitos perspektyvos, galime pasiekti sėkmės. Prieš kelerius metus užsibrėžėme tikslą siekti, kad šeimos laikas su Dievu būtų smagus, įtraukiantis ir įsimintinas. Pastebėjome, kad daug vaikų iš krikščioniškų šeimų mano, kad Šventasis Raštas yra nuobodus, nereikšmingas ir sunkiai suprantamas. Trys mūsų tikslai, priešingai, gali sukurti mokymosi aplinką, kurios vaikai ims net laukti. Kaip tėvas, laikau didžiule pergale kiekvieną kartą, kai galiu įžiebti savo vaikams troškimą pažinti ar net atsiverti gyvam ir veiksmingam Dievo žodžiui (Hbr 4, 12).
Švenčių laikotarpiu stengiamės bent du kartus per savaitę visi susirinkti šeimos pamaldoms. Temos pamaldoms paprastai iškyla, kai abu su žmona dalijamės tuo, ko išmokstame lankydami suaugusiems skirtas advento pamaldas. Kartais pasidalijame ir kokiu „slaptu priedu“, jei tokį turime. Visada su žmona aptariame tris dalykus: intrigą, įsidėmėtiną išvadą ir lobio paiešką. (Kuo daugiau tai darai, tuo geriau sekasi.)
Savo pamaldas su šeima pradedame nuo intrigos. Pradžioje užduodame kokį smagų klausimą, kuris priverčia visus kalbėti ir atkreipia dėmesį į pagrindinę mintį. Įsidėmėtina išvada – tai viena svarbi Šventojo Rašto mintis, kurią norime, kad namiškiai įsimintų. Ši glausta mintis sutelkia visų dėmesį į Dievą ir Jo garbinimą ir suvienija šeimą. Na, ir galiausiai lobio paieškos – tikrai smagus metas. Dar prieš sukviesdami šeimą į šeimos pamaldas pasirūpiname kokia nors šventine staigmena (pavyzdžiui, pasiruošiame kokį žaidimą visai šeimai, desertą, kurį galima drauge pasigaminti, ar išrenkame kokį šventinį filmą) ir ją kur nors namuose paslepiame. Štai kabliukas: staigmena paslepiama kažkur, kas kaip nors susiję su aptarta tema. Na, ir vienintelė lobio paieškos taisyklė – visi vaikai turi tartis ir ieškoti kartu.
Tikiuosi, galite įsivaizduoti, kaip nuostabu yra kurti smagias, įtraukiančias ir įsimintinas šeimos pamaldų akimirkas.
2. Išnaudokite šventines akimirkas
Antras patarimas – išnaudoti šventines akimirkas. Jei gyvenate ne miestelyje, kuriame gyvena Grinčas, tikėtina, kad jūsų vietovėje jau yra suplanuota įvairių šventinių renginių, kurie gali suteikti jūsų šeimai įsimintinų akimirkų. Jei pirmosios praktikos esmė – skirti laiko maldai ir kūrybiškam mąstymui, tai antroji praktika priklauso nuo noro šiek tiek paderinti savo dienotvarkę.
Taigi, kaip jau minėjau, labai tikėtina, kad jūsų vietovėje mokyklos rengs šventines programas, bažnyčios – kalėdinių giesmių koncertus, bendruomenės ar teatrai statys spektaklius ir apskritai mieste tikrai vyks daugybė sezoninių renginių. Viskas jau paruošta ir laukia, kad tie, kurie dabar turėtų skirti šiek tiek laiko pažvelgti į ateitį ir priimti keletą sprendimų, tuo pasinaudotų.
Deja, mūsų šeimoje daugelį metų kartojosi vis tas pats: surasdavau geriausius šventinius renginius šeimai ir... mes niekada ten nenuvykdavome. Prieš jums pamanant, kad gyvenu su būriu vienuolių ar atsiskyrėlių, turėčiau pridurti, kad tuos renginius rasdavau paskutinę dieną, tad bilietai jau būdavo išparduoti arba kažkas iš namiškių jau turėdavo kitų planų. Tad nieko gero!..
Mano žmona man papasakojo apie tai, ką suaugusieji vadina „planavimu“, ir kai aš pagaliau pritaikiau tai šventiniam laikotarpiui, tai viską pakeitė. Kalėdų atostogų pradžioje mes skiriame šiek tiek laiko aptarti kiekvienam šeimos nariui svarbius renginius (kad visi galėtume planuoti juose dalyvauti), taip pat keletą ypatingų šventinių renginių. (Beje, žinia apie ypatingą šventinį renginį yra puikus lobis paieškoms po malonių šeimos pamaldų!)
3. Kurkite tradicijas – įsimintinas akimirkas kartokite
Galiausiai norėčiau jus paraginti kasmet prisiminti ir pakartoti tai, kas labiausiai patiko. Gyvenime greitai suvokiame, kad pokyčiai neišvengiami, o gyvendami nuolat besikeičiančiame pasaulyje mes visi, o ypač vaikai, galime jaustis nestabiliai.
Aš, kaip tėvas, trokštu, kad mano vaikai žinotų, jog jie turi Dievą, kuris teikia laikams patvarumą (Iz 33, 6; LBD vert.) ir kuris yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius (Hbr 13, 8). Mokydami šių tiesų, galime kurti ir tai atspindinčią namų aplinką. Mes supratome, kad mūsų šeimos tradicijos yra būdas suteikti bent šiokį tokį pastovumą nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
Kokias savo šeimos tradicijas jūs kartojate kasmet? Mūsų šventinis laikotarpis kupinas įsimintinų ir besikartojančių akimirkų, kurios mūsų šeimai suteikia atramą. Turime tik mums būdingų tradicijų („elfų beldimas“, šventinis žaidimų vakaras po Rašto skaitymo ir maldų, šventinė vakarienė su kumpiu ir kepsniu, paslėptų kojinių paieškos Kalėdų rytą, vaikų keitimasis dovanomis), taip pat ir tokių, kurias, manau, turi daugelis šeimų (šeimos pižamų vakarėlis po Kūčių vakarienės, gimtadienio tortas Jėzui, Evangelijos pagal Luką 2 skyriaus skaitymas ir bendra malda prieš išpakuojant dovanas).
Pacituosiu savo pusbrolį ir gerą draugą Edį, kuris teigia, kad prasmingos šeimos tradicijos yra metai iš metų dovanojama dovana.
Mėgaukitės švenčių sezonu
Pranašas Izaijas suteikia išminties, kurios reikia, kad šios idėjos taptų realybe: Kilnus galvoja (planuoja) kilniai ir gina teisingumą (Iz 32, 8). Tėvai, darykite viską, kas reikalinga, kad rastumėte laiko planavimui dar prieš šventes (dabar!). Pamąstykite ir paruoškite planą šeimos pamaldoms šventiniu periodu, numatykite, kokius renginius aplankysite, nuspręskite, kurias įsimintinas akimirkas verta kartoti kasmet.
Esu tikras, kad tie, kurie taikys šiuos paprastus metodus, Kūčių vakarą į savo šeimą žiūrės su dideliu džiaugsmu ir mažiau liūdesio. Nes atėjus šventėms jūs būsite pasiruošę.
Iš www.desiringgod.org vertė Raimonda Jašinauskienė
_64x64_9de.jpg)
