Sunkios tiesos šiuolaikiniams tėvams

Jei tyrėjai yra teisūs, šiuolaikinė tėvystė išgyvena krizę. Daug pasako leidžiamų knygų pavadinimai: Tėvystės krachas, Toksiška vaikystė, Šaukštu maitinama karta. Nors mes turime geriausių ketinimų ir trokštame vaikams suteikti tobulą vaikystę, panašu, kad auginame menkai realiam gyvenimui pasiruošusią  kartą. < ...>

Ir ši problema kyla tikrai ne dėl informacijos trūkumo. Bėda, kad mes nebematome didesnio paveikslo. Mes lengvai galime pasisakyti apie tinkamus buteliukus, cukraus vartojimą, vaikų priežiūrą, bausmes, laiką žaisti kompiuteriu ar telefonu, tačiau tik nedaugelis galėtų pasakyti, ko mes, tėvai, siekiame ir kaip planuojame tai padaryti.

Kai buvau sutrikęs ir tikslo nematantis tėvas, atsigręžiau į Bibliją. Senovės išmintis pasirodė kaip priešnuodis mano problemoms, kurios kaip maras kankina šiuolaikinius tėvus. Biblijoje yra gerų žinių tėvams, tačiau ten yra ir žiaurių tiesų. Štai pagrindinės trys tiesos:

  1. Mes esame atsakingi už vaikų moralinį išsilavinimą.

Įvairių patarimų tėvams tokia gausybė, kad šioje triukšmingoje aplinkoje lengva ir pasiklysti. Šiuolaikiniame pasaulyje tėvai prisiima vis mažiau atsakomybės už vaikų moralinį išsilavinimą. Būdami labai užsiėmę mes nelinkę tam skirti laiko ir energijos. Mes tikimės, jog mūsų spragas užpildys mokykla.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 80 proc. jaunų žmonių labiau vertina asmeninius pasiekimus ir laimę nei rūpinimąsi kitais, nors jų tėvai tikėjosi priešingai. Tačiau viena yra pačiam turėti tam tikras vertybes, bet visai kas kita yra jas perduoti savo vaikams.

Biblijoje, Pakartoto Įstatymo knygoje vaikai apibūdinami kaip tie, kurie „neskiria gėrio nuo blogio“ (Įst 1, 39). Atsakomybė mokyti savo vaikus visų pirma tenka tėvams. Šventasis Raštas ragina mus tai daryti modeliuojant, mokant, drąsinant, taisant, drausminant savo vaikus ir darant tai mylint ir siekiant suprasti.

Kokias pagrindines vertybes turime perduoti?

Svarbiausias Biblijoje minimas dalykas, kurio turime išmokyti vaikus, tai mylėti Dievą ir savo artimą (Mt 22, 37–39). Visa kita turėtų kilti iš šių pamatinių vertybių.

  1. Mes nesame atsakingi, kad vaikai nuolat jaustų komfortą

Šiuolaikinė tėvystė persmelkta baimės, kad vaikai patirs kokią nors žalą. Mes stengiamės apsaugoti vaikus nuo menkiausio nepatogumo ar nusivylimo. Toks mąstymas gali lemti, kad nuolat nerimaujantys tėvai ir vaikai neturės jokio atsparumo ir pasitikėjimo savimi.

Kai vaikams mes suteikiame per daug komforto, atimame iš jų galimybę įgyti imunitetą sunkumams.

Biblijoje prioritetas yra skiriamas dieviško charakterio ir vertybių formavimui, o ne ne komfortui. Visas vertybių perdavimo procesas (mokymas vaikus mylėti Dievą ir savo artimą) apibūdinamas taip: Juk anie savo nuožiūra mus drausmino neilgą laiką, o šis (Tėvas) tai daro mūsų labui, taptume Jo šventumo dalininkais. Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo nelinksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingų teisumo vaisių auklėtiniams (Hbr 12, 10–11).

Sunkumai gali būti galingas įrankis mūsų vaikų moraliniam ugdymui. Mūsų darbas yra ne nukreipti juos į sunkumus, bet žengti per juos drauge su vaikais. Kai leidžiame vaikams patirti nedidelius sunkumus – nusivylimą, įtampą, nuobodulį, trukdžius, mes padedame jiems išsiugdyti atsparumą, kuris pasitarnaus vėlesniame gyvenime.

  1. Vaikų norų kėlimas į pirmą vietą yra žalingas visiems

Dažnai tėvai vaikų norus kelia aukščiau už visa kita, net ir už santuoką. Tad nenuostabu, kad rezultatas yra vienas nuo kito atitolę tėvai ir visada dėmesio centre trokštantys būti vaikai.

Žinoma, maži vaikai turi poreikių, kuriuos reikia patenkinti kasdien. Tačiau augdami vaikai turi suvokti save kaip didesnės bendruomenės dalį, kur jo poreikiai ir norai balansuoja su šalia esančiųjų norais ir poreikiais.

Siekiant išlaikyti stiprią santuoką, tėvai turėtų kartais daugiau dėmesio skirti vienas kitam ir atidėti vaikų norus į antrą vietą. Toks buvimas antroje vietoje vaikams išeis tik į gera.

Biblija moko, kad pagrindinė šeimos gyvenimo sąlyga yra sveika santuoka. Tyrėja Moira Eastman teigia: „Tėvai yra šeimos sistemos architektai. Jų santykis yra kertinis šeimos gerovės akmuo. Laimingiausiose šeimose aptinkamas unikalus, tarpusavio pagarba paremtas sutuoktinių ryšys. Santuokinis ryšys yra stipriausias šeimos ryšys.“

Jei visą laiką ir energiją skirsime vaikų norų tenkinimui, sutuoktiniui nieko neliks.

Jei norime išlaikyti santuoką, turime skirti jai atitinkamą dėmesį, net ir tapę tėvais. Tam reikia kartu leidžiamo kokybiško laiko, bendravimo ir konfliktų sprendimo, supratimo, kad tėvystė – tai komandinis žaidimas. O vaikų norų nukėlimas į antrą vietą, jiems išeis tik į gera, nors pradžioje jie tam gal ir priešinsis.

Nepamirškite Gerosios Naujienos

Tėvystė yra nepaprastai sunki užduotis. Mes esame atsakingi už savo vaikų moralinį ugdymą, kartais turime leisti jiems patirti sunkumų, o savo santuoką turime laikyti aukščiau už vaikų norus.

Mes niekada nepadarysime to tobulai, tačiau mes kaip maži vaikai galime bėgti į Tėvo glėbį, patirti neišsenkantį Jo atleidimą, atrasti poilsį Jame ir būti Jo sustiprinti. Mes neturime eiti šiuo nelengvu tėvystės keliu vieni. Mes esame didelės Dievo tikėjimo šeimos, kuri trokšta regėti Dievą ir vienas kitą mylinčią jaunąją kartą, dalis.

www.thegospelcoalition.org

vertė Raimonda Jašinauskienė

Bendrinti: