Ar jūsų vaikas turi draugų?

Kartą viena mama manęs paklausė apie savo sūnaus psichinę būklę. Jos sūnus patyrė šiokių tokių sunkumų, todėl ji norėjo sužinoti, kaip visa tai vystysis toliau. Daugelis problemų jau buvo išsisprendę, bet berniuko mama domėjosi bendru sūnaus vystymusi.

 

Kokį testą galėčiau pateikti berniukui? Kokie veiksniai galėtų apibrėžti vaiko protinę būklę? Paprašiau jos papasakoti man apie sūnaus draugus. Iš pradžių moteris nesuprato, kodėl turėtų būti svarbu, su kuo draugauja jos sūnus. Tačiau kuo daugiau aptarinėjome paprastus dalykus, tuo daugiau mano pašnekovė sužinojo apie savo sūnų ir suprato, kodėl visa tai svarbu. Draugystė yra daug daugiau nei vaiko socialiniai įgūdžiai. Tai atspindi vaiko dvasinę, protinę ir emocinę gerovę.

Draugystės pradžia

Didžiausią reikšmę formuojantis vaiko charakteriui, žinoma, turi šeima, bet vaikui augant ir vystantis svarbus elementas yra ir bendravimas su draugais. Bendraudamas su bendraamžiais namuose išmoktas pamokas vaikas gali pritaikyti praktiškai, taip įtvirtindamas bendravimo įgūdžius. Pirmiausia vaikas mokosi užmegzti ryšius su kitais žmonėmis. Labai svarbu, kad tėvai padėtų vaikui susirasti draugų kieme ar mokykloje.

Stebėkite, kokiu būdu jūsų vaikas užmezga draugystes. Ar jis bendrauja su kitais vaikais? O gal jaučiasi vienišas ir atstumtas? Viskas gerai, jei vaikas turi tik kelis draugus, tai dar nebūtinai yra problema. Tačiau jei vaikas apskritai neturi jokių svarbių ryšių ir jam visada labiau patinka būti vienam, tai ženklas, kad verta susirūpinti ir išsiaiškinti, kur yra problema.

Atkreipkite dėmesį:

• ar vaikas noriai žaidžia ir bendrauja su kitais vaikais;

• kaip jis elgiasi; ar parodo, jog yra pažeidžiamas;

• ar mokosi dalintis;

• ar turi draugų, su kuriais draugauja jau ilgesnį laiką.

Mokykime vaiką būti tvirtą

Draugaudami vaikai mokosi įtvirtinti savo ribas. Kartais vaikai patirs bendraamžių spaudimą: draugai gali bandyti spausti juos daryti tai, ko jie nenori, arba ką žino esant neteisinga. Kad ir koks didelis tai iššūkis, tėvai turi mokyti vaikus būti tvirtus ir atsispirti neteisingiems dalykams.

Prisimenu vieną mamą, kuri matė, jog jos sūnus negali atsilaikyti prieš nuolatos sarkastišką ir visada kitus užgauliojantį kaimynų vaiką. Berniukas pasidavė kaimyno įtakai, bet su juo pažaidęs visada atrodydavo paniuręs. Mama pasikalbėjo su sūnumi, ir jis prisipažino, kad nemėgsta to vaiko, bet bijo jam pasakyti „ne". Čia tėvai gali padėti vaikui ir mokyti jį išlikti tvirtą.

Svarbu, kad žmogus sugebėtų laikytis savo nuomonės ir per daug nepasiduotų kitų įtakai. Bendraamžių ir draugų spaudžiami, vaikai kas dieną turi „pastovėti už save". Jei vaikas to išmoks dar vaikystėje, tai pasitarnaus, žengiant į paauglystę ir toliau.

Atkreipkite dėmesį:

• ar vaikas, spaudžiamas kitų vaikų, sugeba pasakyti „ne";

• ar sugeba apginti savo nuomonę ar troškimą netgi tada, kai kiti su tuo nesutinka;

• ar per daug nepasiduoda kitų vaikų įtakai;

• kaip reaguoja į kitų vaikų skaudinantį elgesį.

Mokykime priimti

Draugystės pasaulis padeda vaikui išmokti suklysti ar susitaikyti su savo bei kitų trūkumais. Žaisdamas jis ar ji išmoksta pralaimėti. Vienas mažas berniukas, kurį pažinojau, visuomet pasitraukdavo iš aikštelės, kai žaisdamas beisbolą nesugebėdavo atmušti kamuolio. Taip, jis paprasčiausiai pasitraukdavo iš žaidimo. Tai pastebėję tėvai prikalbino jį tęsti žaidimą, netgi tada, kai jis suklysta. Pamažu vaikas suprato, kad nesėkmė dar nėra pasaulio pabaiga, ir kad jis gali tęsti žaidimą, net jei jam ne taip gerai sekasi.

Vaikai jaučia didžiulį spaudimą, skatinantį juos išsiskirti. Būdami tarp bendraamžių jie supranta, kad jie neturi būti tobuli, bet tik „pakankamai geri". Jei pastebite savo vaiką besisukiojantį aplink draugus, kurie visur ir visada siekia būti geriausi ir visada nori pasirodyti, tai gali būti įspėjimas, kad jūsų vaikas nesijaučia gerai tiesiog būdamas savimi. Tai itin išryškėja, kai vaikas būna su grupe, kuri labai akcentuoja, kaip svarbu turėti „teisingus" daiktus: tam tikrus rūbus ar kitus jėgos ar šaunumo atributus. Kartais tai normalu, tačiau kartais siekimas būti idealiam perdaug pabrėžiamas. Vaikas turi žinoti, kad jis yra pakankamai geras, ir to jis mokosi draugaudamas su kitais. Tik svarbu, kad vaikas bendrautų su vaikais, kurie leidžia jam būti savimi.

Draugystė padeda vaikams suprasti, kad kiti žmonės taip pat klysta. Pastebėję kitų trūkumus jie mokosi būti kantrūs ir užjausti. Jei vaikas per daug siekia tobulumo ir to reikalauja iš kitų, jam teks pakovoti dėl gilios ir ilgalaikės draugystės.

Tėvai turėtų padėti vaikams mokytis priimti kitus vaikus tokius, kokie jie yra. Jei padėsite jam atrasti draugų tarp tų vaikų, kurie yra visai kitokie, gali atsiverti nauji jūsų vaiko talentai ir pomėgiai. Pasikalbėkite su vaiku apie nesėkmes, praradimus ir skausmą. Leiskite jam ar jai pamatyti, kad tai yra gyvenimo dalis. Vaikas taip pat turi mokytis atleisti. Stebėkite, kaip jis elgiasi su kitais vaikais konflikto metu, ar jis atsiprašo, ar priima atsiprašymą, kai to reikia.

Atkreipkite dėmesį:

• ar vaikas priima save ir kitus vaikus tokius, kokie jie yra;

• ar nesistengia nuolat būti nepriekaištingas ar „kietas";

• ar sugeba atleisti;

• ar sugeba klysti ir nenuvertina savęs;

• kaip priima kitų nesėkmes;

• kaip reaguoja į problemas ir kaip jas sprendžia;

• ar bando daryti ką nors naujo, nebijodamas suklysti.

Pastebėkite vaiko pomėgius

Bendraujant su kitais, galima atrasti ir save, ypač kai drauge mokomasi naujų įgūdžių. Daug vaikų pirmiausia susidomi sportu, mokslu, šokiais, muzika ar kokia kita veikla ir atranda savo sugebėjimus šiose sferose. Tai veikia taip, kaip ir suaugusiųjų pasaulyje: atrasdami bendrus pomėgius suaugusieji susiranda draugų, o susiradę draugų mes atrandame naujus pomėgius.

Stebint draugus ir mokantis, svarbu, kad vaikas suprastų: „Aš galiu išmokti".

Pasitikėti savimi yra svarbiau nei įgyti kokių įgūdžių. Padrąsinkite savo vaiką draugauti su kitais, taip jis patirs naujų dalykų ir atras naujų pomėgių bei užsiėmimų.

Atkreipkite dėmesį:

• ar vaikas nori mokytis iš kitų;

• ar domisi draugų veikla;

• ar su pasitikėjimu imasi naujos veiklos;

• ar laikosi įsipareigojimų savo draugui ar komandai.

Draugystė - vienas svarbiausių vaiko charakterio vystymosi elementų. Draugai visuomet daro poveikį, tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek paauglystės metais, ir visa tai - mokymosi proceso dalis. Tėvams svarbu suprasti, kad vaikai į draugystę žiūri labai rimtai. Taip jie išmoksta ir vieną svarbiausių gyvenimo pamokų - Dievas veikia mums bendraujant su kitais žmonėmis. Kai šie santykiai vystosi labai gerai, kai mes sugebame užmegzti kontaktus ir juos išsaugoti, gyvenimas tampa šviesesnis, o mes - laimingesni.

Draugystė - tai dvasinis dalykas. Mokykite savo vaikus, kad draugai yra dovana iš Dievo, tad reikia juos branginti kaip didžiausią lobį žemėje. Patarlių knygoje parašyta: Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje (Pat 17, 17).

Tėvų uždavinys nėra vien tik padėti spręsti specifines problemas, iškilusias draugystės kelyje, bet ir padėti vaikui stiprinti įgūdžius susirasti draugų. Vaikams reikia jūsų pagalbos mokantis užmegzti ryšius su kitais, stovint už save, mokantis nebijoti rizikuoti ir suklysti... Jei jie išmoks to dar vaikystėje, mokės tai visą gyvenimą.


Pagal str., spausdintą žrn. „Christian Parenting Today" (2001 m., liepa/rugpjūtis)
paruošė Laima Gaižutienė 


Šis straipsnis laikraštyje „Ganytojas" buvo spausdintas 2002 m.
spalio mėn. Nr. 20 (140)

 

Bendrinti: