Jūsų ypatingo vaiko likimas

Jeigu jūsų sūnus arba dukra turi ypatingų poreikių, nepraraskite vilties. Dievas turi puikų planą jums abiems. Kai diagnozuojama, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, ši žinia dažnai prislegia ir šokiruoja tėvus. Mano vyras Džekas ir aš žinome tai, nes 2001 metų sausio mėnesį mūsų sūnui Nikolui buvo nustatytas autizmas (smegenų išsivystymo sutrikimas, kuris paprastai lemia vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą).

Ypatingų poreikių turinčio vaiko tėvai išgyvena stiprų skausmą, sukrėtimą ar net puola į neviltį. Išgyvenant šią „tamsią naktį", dažnai kyla klausimas: „Kur yra Dievas?" Už šito klausimo slepiasi ir kiti: Ar Dievas turi planų vaikams, kurie serga autizmu, Dauno sindromu ar turi kitų sutrikimų? Koks jų likimas? Ar gali Dievas juos išgydyti? Ar Dievas juos išgydys? O kas bus su tokius vaikus auginančiomis šeimomis?
Galite abejoti, kaip buvo ir mums: Ar mes kada nors atgausime dvasinę pusiausvyrą? Ar mūsų santuoka nesugrius? Ar mes ištversime?

Visiems mums Dievas davė pažadą, kuriuo galime pasikliauti: Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, - sako Viešpats. - Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi. Tada jūs šauksitės manęs ir melsitės, ir Aš jus išklausysiu. Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite (Jer 29, 11-13).

Kai savo gyvenime patiriate didžiausius išmėginimus, žinokite, kad Dievas jūsų nepaliko. Nors ir susiduriate su daugybe iššūkių, yra geroji naujiena - jūs vis tiek galite patirti Viešpaties džiaugsmą.

Džiaugsmas ir liūdesys

Pamenu, kaip mūsų sūnus Nikolas pirmą kartą ištarė žodį „batas". Nors daugeliui tėvų tai nėra stebuklas, mums tai buvo viena džiaugsmingiausių akimirkų.
Daugybę mėnesių kiekvieną dieną mes kartojome tuos pačius ritualus: aš rodydavau jam batą ir daugybę kartų kartodavau: „Tai yra batas". Visada pradėjusi tarti šį žodį sustodavau, tikėdamasi, kad užbaigs jis. Tačiau labai dažnai ašaros susitvenkdavo gerklėje ir žodį turėdavau užbaigti pati.

Jaučiausi vieniša, sutrikusi ir Dievo neišgirsta. „Prašau, - maldaudavau aš, - leisk jam ištarti vieną žodį". Deja, pokyčių nebuvo matyti ir nusivylimas mano širdyje vis labiau gilėjo.
Visgi ta stebuklingoji diena atėjo! Kartą, kai aš pasakiau: „Tai yra b...", ir išgirdau savo sūnų, kuriam diagnozuotas neverbalinis autizmas, ištariantį žodį „batas", mano širdis šoktelėjo iš džiaugsmo. Aš juokiausi, verkiau ir šaukiau... Apsikabinau sūnų ir visą dieną dėkojau Dievui.

Džiaugsmas neišblėso visą dieną - jis buvo toks pat didelis kaip ir skausmas, kurį jutau kasdien.

Manau, tai gali paliudyti kiekvienas tėvas ar mama, kurie augina sveikatos sutrikimų turintį vaiką. Jie kovoja dėl kiekvieno proveržio ar menkutės pažangos. Kai tai pagaliau pasiekiama, širdį aplanko nenusakomas džiaugsmas.
Nors pasitaiko neapsakomo džiaugsmo ir pergalės akimirkų, tačiau žymiai dažniau aplanko nusivylimas ir liūdesys. Todėl iškyla svarbus klausimas: Ar įmanoma džiaugtis gyvenimu, auginant specialiųjų poreikių turintį vaiką? Manau, atsakymas yra „Taip".

Liūdesys ir džiaugsmas yra tampriai susiję. Galbūt kuo giliau patiriame liūdesį, tuo daugiau vietos atsiranda džiaugsmui. Štai kodėl, kai Nikolas ištarė žodį „batas", aš taip džiaugiausi, nes kiekvieną kartą, kai jis jo neištardavo, labai liūdėdavau.

Nors šiuo metu galbūt išgyvenate tik liūdesio ir ašarų kupinas naktis, Dievas yra numatęs ir šviesų, gražų, džiaugsmo kupiną rytmetį. Biblija mus guodžia ir tai vis primena: Vakare ateina verksmas, o rytą džiūgavimas <...> Tu pavertei mano raudą džiaugsmu; atrišai mano ašutinę ir apjuosei linksmybe (Ps 30, 5. 11). Jūs dabar nuliūdę, bet Aš vėl jus pamatysiu; ir jūsų širdys džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims (Jn 16, 22).
Kiekvieno mūsų gyvenime yra laikas, kai gedime ir liūdime, bet taip pat yra laikas, kai galime džiūgauti. Dievas siunčia mums atgaivą. Jis visada mus stiprina ir suteikia gyvenimui tikslą ir prasmę.

Jo  džiaugsmas  yra  mūsų  stiprybė
 
Kodėl Dievas siunčia džiaugsmą po liūdesio? Jis nori sustiprinti mūsų dvasią. Liūdesys, kančia išsiurbia tiek dvasines, tiek fizines jėgas. Bet džiaugsmas suteikia gyvybingumo, naujų jėgų, nes Viešpaties džiaugsmas yra mūsų stiprybė (Neh 8, 10). Džiaugsmas suteikia jėgų judėti pirmyn.

Labai lengva manyti, kad negalime džiaugtis, kol nepamatysime teigiamo proveržio vaikų gyvenime. Kartais mes manome, kad dėl naštos, kurią nešame, nebegalime patirti džiaugsmo. Bet iš tikrųjų tai - melas iš velnio, kuris yra visokio melo tėvas. Šėtonas žino, kad atskyręs mus nuo Viešpaties džiaugsmo, jis išlaikys mus silpnus ir neleis pakilti iš nusivylimo duobės. Toks jo tikslas - atskirti mus nuo Viešpaties džiaugsmo, nes džiaugsmas teikia stiprybę. Jei neturėsime jėgų, mums bus sunku išsivaduoti iš nerimo, baimių, mums bus sunku rasti būdą, kaip judėti toliau ir kovoti.

Specialiųjų poreikių turinčių vaikų tėvai nėra atskirti nuo Viešpaties džiaugsmo. Jo džiaugsmas mums labai reikalingas, kad galėtume išlikti stiprūs ir ištverti visus sunkumus.

Štai keletas dalykų, kurie padės išlikti džiaugsmingiems ir gėrėtis gyvenimu.

Meditacija. Vienas iš būdų, kurį Dievas numatė, kad mes galėtume džiaugtis, yra susijęs su mūsų noru skirti laiko Jo Žodžio apmąstymui. Kodėl? Jei tik skaitome Dievo žodį jį apmąstydami, mes turime galimybę gauti asmeninį apreiškimą, atgaivą ar rasti pažadus, kuriuos Jis yra numatęs mums ir mūsų vaikams.

Malda. Pasakysiu labai paprastai: malda - tai bendravimas su Dievu. Neįmanoma krikščioniui tobulėti nesimeldžiant. Melsdamiesi mes atsiveriame Dievui ir Dievas atsiveria mums. Nesimelsti reiškia ignoruoti patį Dievą.

Pasninkas. Krikščioniui būtina pasninkauti. Dažnai be pasninko negauname apreiškimo, reikalingo norint daryti tolesnius sprendimus. Net Jėzus sakė, kad kai kurie dalykai tiesiog negali įvykti, jeigu nepasninkausime.
Pasninkas - tai ne tik maisto atsisakymas. Galima atsisakyti kitų mums patinkančių dalykų, pavyzdžiui, televizoriaus. Pasirinkę atsisakyti laikinų dalykų, kad gautume amžinųjų, mes leidžiame Viešpačiui mums apsireikšti žymiai labiau nei iki tol. Jis gali patenkinti mūsų alkį ir mus pradžiuginti.

Davimas. Ir tai susiję su garbinimu. Mes negalime gauti viso to, ką Jis turi mums numatęs, jeigu nenorime duoti. Negalime pjauti to, ko nepasėjome.

Kova. Patinka mums tai ar nepatinka, bet mes esame kovos tarp tamsos ir šviesos jėgų lauke.  Yra laikas, kai turime maldoje kovoti, kad atrastume strategiją, kurios reikia priešui nugalėti.

Garbinimas. Garbindami mes galime patirti Dievo artumą. Tai gyvenimo būdas, nukreipiant savo protą ir širdį į Dievą, į visa, kas Jis yra. Tai atsakas už tai, ką Jis padarė dėl mūsų. Ir tai yra svarbu, jei norime patirti džiaugsmą.

Darbai. Kartais mes galime įsakyti kalnui ir kalnas pasitraukia (Mt 21, 21), tačiau kartais tenka kastis ir iškasti tunelį, kad patektume kiton pusėn. Tai aš vadinu dvasiniu darbu. Daugelis tėvų, auginančių vaikus su specialiaisiais poreikiais, tai supranta ir deda daug jėgų, darbuodamiesi, kad vaikas sveiktų.

Poilsis. Tai labai svarbu, norint atgauti jėgas, - ir tai taip pat susiję su džiaugsmu. Mums reikia poilsio dėl kelių priežasčių. Pirma, Dievas įsakė mums ilsėtis - laikytis Šabo, tad ilsėtis - tai paklusti Dievui. Antra, mūsų poilsis - tai pasitikėjimo Dievu ženklas. Kai ilsimės, Dievas budi mūsų labui, kol atgausime jėgas. Trečia, poilsis - tai geros fizinės savijautos sąlyga. Dievas sukūrė poilsį mums, kad mes sustotume ir pamąstytume apie Jį. Na ir galiausiai poilsis, ramybė reikalingi mums, kad gautume apreiškimą bei strategiją, kaip siekti pergalės.

Pašaukti  nugalėti

Meldžiu už jus, kad leistumėte Viešpačiui palaiminti jus apsčiu gyvenimu, nuostabiu džiaugsmu ir gaiviu stiprybės gūsiu, kurie ves jus ir jūsų šeimą į pergalę. Mes su vyru sukūrėme internetinę svetainę, kurioje yra kasdienės maldos ir paguodos eilutės iš Rašto, skirtos vaikų, kurie turi spec. poreikių, tėvams, šeimoms ir draugams (www.childrenofdestiny.org).

Štai vienos maldos pavyzdys: „Brangus Viešpatie, Tu matai skausmą ir neviltį, kurią atneša šis sutrikimas. Tu matai mano ašaras ir širdies skausmą šio suspaudimo metu. Ir vis dėlto, Dieve, Tu sakai, kad turi planų mano vaikui, gali suteikti jam (arba jai) viltį ir esi numatęs ateitį.

Aš dėkoju Tau, Dieve, kad Tu pažadėjai išklausyti mane, kai Tavęs šauksiuosi. Viešpatie, meldžiu, padėk man pamatyti viltį ir ateitį. Tėve, Tu esi numatęs mano vaikui liki-mą. Esi numatęs didingą tikslą šio vaiko gyvenime. Dėkoju Tau, Viešpatie, kad galiu pasitikėti Tavo pažadais ir tikėti, kad ateityje mes matysime pokyčius. Tai, kas geriausia, mūsų dar laukia, nes Tavo Žodyje yra daug pažadų mano vaikui. Atskleisk juos man ir padėk kasdien melstis, kad matytume Tavo pažadus išsipildant. Dėkoju Tau, Viešpatie, Jėzaus vardu, amen".

Dievas pažadėjo tau viltį, gyvenimą, atstatymą ir ateitį. Priimk džiaugsmą ir stiprybę iš Jo. Ieškok Jo, melskis ir įsitverk visko, ką Dievas tau siūlo. Jis turi planą ir yra numatęs puikų likimą kiekvienam vaikui.

Iš www.charismamag.com vertė Jurgita Tirūnienė