Keturi berniukai man – tobula Dievo valia

Mūsų šeimoje laimi vyrai: jų yra penki, o aš, moteris, - viena. Kai kas nors sužino, kad mes auginame keturis vaikučius ir visi jie - berniukai, šmaikščiai pro ūsą ištaria: „Oi, turbūt ieškojote mergaitės..."

Tuomet atsakau, kad visai ne: visų laukiau ir norėjau. Tačiau neslėpsiu, jog būta įvairių minčių.

Pradžioje, kai sužinojau, kad laukiuosi ketvirto vaikelio, džiaugiausi tuo ir visiškai nesureikšminau, kas gims - berniukas ar mergaitė. Tik įpusėjus nėštumui ėmiau galvoti, kad visai būtų smagu padovanoti vyrui dukrytę, mat esu girdėjusi, kad mergaitės ypatingai pakeri, paliečia tėčio širdį. Tie vyriški vyrai išsilydo prieš mažytes mergaičiukes. Svajojau, kaip jai paaugus drauge pirksime mažus mergaitiškus niekučius, pinsime kasytes, puošimės karoliais - žodžiu, visa galva pasinersiu į moterišką pasaulį, pagaliau išsiskleis visas mano moteriškumas. Net sukinėdamasi drabužių parduotuvėje, nepraeidavau pro šalį neapžiūrėjusi mergaitiškų suknelyčių ar sijonėlių. Taip buvo gera mąstyti apie mergaitę ir net tuo tikėti, kad gal vis dėlto ji bus... Nusipirkau net kelis mergaitiškus naujagimio megztukus. „Ai, -galvojau, - jei ne man, tai bent dovanų kokiai nors mamytei turėsiu..." O kai vienos Teletabių serijos metu išgirdau gražios reikšmės mergaitišką vardą, supratau - būtinai juo pavadinsiu savo dukrytę...

Mergaitės norėjosi ne tik dėl savęs, bet ir dėl draugių. Mat ne viena mama, pagimdžiusi tris berniukus, nebesiryžta gimdyti ketvirto, nes vėl gali gimti berniukas. „Ot, - galvojau, - kaip būtų puiku pakeisti tokią nuostatą, padrąsinti moteris: nebijokit, gal sulauksite ketvirtos mergaitės. Juk visaip būna". Viena mano kaimynė, auginanti du berniukus, prasitarė, kad jei tik žinotų, jog trečias vaikelis būtų mergaitė, iškart ryžtųsi gimdyti. Bet kadangi vyro tėtis kilęs iš septynių berniukų šeimos, tai ji ir nesiryžta lauktis dar vieno vaikelio...

Mano nėštumo laikas bėgo, ir gal šeštą mėnesį pažiūrėjęs echoskopu gydytojas paklausė, ką auginame. Kai atsakiau, kad tris berniukus, jis rimtai patikino, kad ateina į pasauli dar vienas berniukas. Iš nuostabos negalėjau patikėti ir ėmiau juoktis. Gal savaitę vaikščiojau sumišusiomis mintimis, nes tikrai tai buvo netikėta, o ir širdis jau buvo nubėgusi kažkur toli į priekį...Na štai: nebus siurprizo vyrui, o ir moterų nepaguosiu - atvirkščiai, tik patvirtinsiu nuogąstavimus...

Pamenu, kaip suglumusi vakaro tyloje kalbėdavausi su Viešpačiu, kaip širdis po truputį apsiprato su nauja žinia ir nusilenkė prieš Jo valią. Juk Jis viską žino geriau. Tuomet nurimau. Širdis dar kartą atsivėrė berniukui ir jau po kurio laiko, kai aplankydavo dvejonės, kad gal gydytojas apsiriko, suvokiau, jog vis dėlto laukiu ir trokštu berniuko. Sielojausi tik, kad mergaitiškai švelniai mintimis jį lankiau, bet ir tai priėmiau dėkingai - o kas žino, gal gims poetas ar pranašas...Juk jie tokios švelnios dvasios. Įdomu ir tai, kad šiam mažyliui net vardą turėjau Natanas. Bet tai jau kita istorija...

Anot vienos mamytės, vienos šeimos „specializuojasi" augindamos tik berniukus, kitos - tik mergaites. Na, o laimingiausi turbūt tie, kurie augina "porelę" - t.y. ir berniuką, ir mergaitę. Nežinau, galbūt. Vis dėlto manau, kad laimingi esame jau vien tuo, jog iš Dievo malonės auginame naują žmogutį. Iššūkis man - ne pagimdyti mergaitę, o užauginti vaikučius, kuriuos Viešpats jau davė. Nes Dievo mintys - ne mūsų mintys, ir Jo keliai - ne mūsų keliai (Iz 55, 8). Jis geriau žino, kokiu tikslu kuria vieną ar kitą žmogų, o mums belieka Juo pasitikėti.

Labai myliu savo mažylį ir džiaugiuosi, kad jį turiu. Brangus kiekvienas sūnelis - kiekvienas su savo dovanomis ir pašaukimu. Taip norėtųsi, kad vieną dieną išsipildytų šie Viešpaties žodžiai: „Tavo sūnūs atskuba, o tavo ardytojai ir naikintojai pasitraukia. Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui: jie visi renkasi prie tavęs. Kaip Aš gyvas, - sako Viešpats, - tu juos priimsi kaip papuošalus ir jais pasidabinsi kaip sužadėtinė" ( Iz 49, 17-18). Argi tai nėra tikrasis
mano moteriškumas?

Ir dar - net jei kada nors būtų penktas berniukas, man jis būtų labai brangus.

Šis straipsnis skirtas konkursui „Mano motinystės (arba tėvystės) išgyvenimai ir tikėjimas"