Mušti vaikus negerai

         

 Pediatrai teigia, jog mušti vaikus (net ir pliaukštelėti) yra negerai. Ar jie teisūs?

Amerikos pediatrų akademijos nariai argumentuotai paaiškino, kad mušimas (net ir pliaukštelėjimas) neigiamai veikia vaikus. NBC naujienų reportaže pediatrai teigė: „Tėvai, kurie muša savo vaikus, dažnai yra įsitikinę, kad, tarkim, pliaukštelėjimas tiesiog atkreipia vaikų dėmesį, arba jie laikosi senų auklėjimo metodų ir toleruoja smurtą. Tačiau net ir paprastas pliaukštelėjimas neigiamai veikia vaikus ir gali turėti ilgalaikių žalingų pasekmių.“

Amerikos pediatrų akademijos nariai sustiprino savo poziciją prieš fizines bausmes atnaujintose nuostatų gairėse, teigdami, kad tokio pobūdžio bausmės sukelia agresiją ir gali paveikti vaikų mentalitetą ateityje. Fizinių bausmių taikymo praktika didina nepaklusnumo ir agresyvumo riziką ateityje. Dr. Roberto Sege'o, dirbančio Bostono medicinos centre, teigimu, pliaukštelėjimai neteikia jokios naudos. Jo manymu, šioje srityje yra daugybė problemų, pradedant nuo pačios fizinės bausmės apibrėžimo. Fizinė bausmė šiuo metu yra įvardijama kaip „sužeidimų nesukeliantis mušimas atvira ranka, siekiant pakeisti vaiko elgesį“. Jeigu fizinės bausmės apibrėžimas apima visas mušimo ranka formas, tai jis suteikia prielaidas naudoti ir tokį smurtą, kuris tikrai nėra švelni, rūpestingo auklėjimo priemonė, galinti pasitarnauti vaikams. 

Vis dėl to tokiems tyrimams trūksta metodikos. Dažnai yra klausiama: „Nors tėvai kartais piktnaudžiauja ar ne vietoje taiko „pliaukštelėjimus“ kaip auklėjimo priemonę, ar mokslas tikrai yra įrodęs, kad pastovūs pliaukštelėjimai nuolatos nepaklūstančiam vaikui daro neatitaisomą žalą? Atsakymą būtų galima rasti nagrinėjant šio teiginio tyrimų kokybę.

Aiškėja, kad daugumos tyrimų apie pliaukštelėjimų žalą metodai turi trūkumų, ir, pavyzdžiui, medicinos srityje jie būtų atmesti, jei jais būtų siekiama sustabdyti kokį medicinoje taikomą gydymo būdą, pav. chemoterapiją, siekiant įveikti vėžį. Atliekantieji tyrimus, kurių tikslas atskleisti fizinių bausmių, taip pat ir pliaukštelėjimų, žalą, nuolat „kovoja“ su trimis klaidingais argumentais, todėl niekaip nepavyksta pasiekti tyrimų tikslo, išvadų.“

Deja, tokią smurto formą palaikančios nuostatos vis dar gajos, o kitokią nuomonę turintiems tyrėjams pritrūksta palaikymo. Akivaizdu, kad ir Amerikoje šiuo klausimu vyrauja skirtingos nuomonės. Netgi krikščionys evangelikai yra pasidaliję į kelias stovyklas. Vadinasi, krikščionims būtina pažvelgti į šią situaciją Dievo žodžio šviesoje, reikia ieškoti vaikus ginančių bei apsaugančių Šventojo Rašto vietų, taip pat ir biblinių tiesų apie discipliną ir auklėjimą.

Dažnai cituojama yra Patarlių knyga, kurioje tikrai nemažai kalbama apie vaikų auklėjimą. Štai keletas pavyzdžių:

Pat 13, 24: Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia.

Pat 29, 15: Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą savo motinai.

Pat 23, 13–14: Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs. Tu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.

Pat 22, 15: Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją.

Iš pirmo žvilgsnio šiuose tekstuose galima įžvelgti akivaizdų pritarimą fizinių bausmių taikymui. Tačiau teologas Williamas Webbas argumentais pagrindė nuomonę, kad tai visgi netiesa, o Tomas Schreineris atkreipė dėmesį, kad tokie teiginiai yra klaidingi.

Norint tinkamai interpretuoti anksčiau paminėtas eilutes iš Patarlių knygos, rekomenduoju paskaityti trumpą Paulo Wegnerio straipsnį „Disciplina Patarlių knygoje: pliaukštelėti ar nepliaukštelėti?“ (Discipline in the Book of Proverbs: „To Spank or Not To Spank?“). Šiame straipsnyje Wegneris argumentuotai nurodo, kad Patarlių knygoje yra aprašomi šeši skirtingi disciplinos lygiai, kuriuos gali pasitelkti tėvai, ir tik vienas iš jų leidžia naudoti fizines bausmes.

Pirmas lygis – drąsinti tinkamą, drausmingą elgesį. Išmintingi tėvai skatina vaiką elgtis drausmingai. Tokio principo moko ir patarlės: Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų. Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui (Pat 1, 8–9). Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus, jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą (Pat 2, 1–5). Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo, nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso. Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti (Pat 3, 13–15). Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą. Vertink ją, ir ji išaukštins tave. Apglėbk ją, ir ji suteiks tau garbę (Pat 4, 7–8).

Antras lygis – informuoti vaiką apie nederamą, netinkamą, nepadorų elgesį. Išmintingi tėvai yra aktyvūs tėvai, jie iš anksto moko vaiką taisyklių, kurių nesilaikant gali kilti konfliktinės situacijos. Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems. Jei jie sako: „Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui. Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą. Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus. Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri.“ Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako (Pat 1, 10–15). Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių. Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam (Pat 3, 31–32).

Trečias lygis – paaiškinti neigiamas nuodėmės pasekmes. Išmintingi tėvai paaiškina, kokios gali kilti pasekmės gyvenimo kelyje, kai nusidedame. Patarlių knygoje skaitome: Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei. Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę (Pat 1, 18–19). Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų. Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas. Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą. Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok – jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti (Pat 5, 3–6).

Ketvirtas lygis – švelniai paraginti. Išmintingi tėvai nuolatos ragins, skatins, nukreips savo vaikus daryti tinkamus pasirinkimus, mokys juos išminties nesirinkti nuodėmės kelio. Vaikai, klausykite tėvo pamokymo. Būkite atidūs, kad įgytumėte supratimo. Aš duodu jums gerą mokymą, neapleiskite mano įstatymo <...> Neik nedorėlių taku ir nevaikščiok piktųjų keliu. Venk jo ir nevaikščiok juo, pasitrauk nuo jo ir praeik pro šalį. Jie neužmiega, nepadarę pikto ir miegas iš jų atimamas, kol kam nors nepakenkia (Pat 4, 1–2. 14–16).

Penktas lygis – švelniai supeikti ar pabarti. Išmintingi tėvai žino, kada yra tinkamas laikas pabarimui.  Ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi (Pat 3, 12). Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis. Tie, kurie jį sudraus, bus mėgstami, ir palaiminimai užgrius juos (Pat 24, 24–25).

Šeštas lygis – fizinės bausmės, nesukeliančios fizinio skausmo, taikymas. Išmintingi tėvai žino, kada reikia skirti fizinę bausmę, bet neužgauliojant ir neįžeidžiant vaiko. Čia galime prisiminti visas jau straipsnio pradžioje minėtas Patarlių knygos eilutes.

Andy'is Nasellis labai kruopščiai išanalizavo Bibliją šiuo klausimu ir 2013 m. savo analizę pateikė ir bibliniais principais paremtą nuomonę išdėstė straipsnyje „Tinkamas vaikų auklėjimas“ (Training Children for Their Good). Nasellis savo straipsnyje teigia, jog Biblija mini pliaukštelėjimus (sudavimus), kaip teisėtą auklėjimo formą, tačiau apie tai kalbančius tekstus, ypač Patarlių knygą, interpretuoti reikia labai atidžiai. Tiesą sakant, netgi jeigu daugiau neskaitote jokios literatūros, minėtą straipsnį perskaityti būtina (straipsnį anglų kalba rasite čia: http://www.sbts.edu/family/2013/12/01/training-children-for-their-good/).

Pateikiame svarbiausių argumentų santrauką.

 

Įžanga

A. Septyni teiginiai apie discipliną iš Laiško hebrajams 12, 411: Jums dar neteko priešintis iki kraujų, kovojant su nuodėme. Jūs pamiršote paraginimą, kuris sako jums kaip sūnums: „Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink Jo baramas: nes kurį Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima.“ Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja? Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai. Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume? Juk anie savo nuožiūra mus drausmino neilgą laiką, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume Jo šventumo dalininkais. Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.

1. Dievas auklėja savo vaikus (Hbr 12, 5–7. 10).

2. Dievas auklėja visus savo vaikus (Hbr 12, 6. 8).

3. Dievas auklėja tik savo vaikus (Hbr 12, 6–8).

4. Auklėjimas yra mokymas (lavinimas, ugdymas): Dievas auklėja savo vaikus dėl jų paties gėrio (Hbr 12, 10–11).

5. Auklėjimas atrodo nemalonus ir skausmingas procesas (Hbr 12, 11).

6. Dievo vaikai turi ištverti Dievo auklybą (Hbr 12, 5. 7. 9).

7. Principai, kaip Dievas auklėja savo vaikus, puikiai tinka tėvams, kurie nori tinkamai auklėti savo vaikus (Hbr 12, 5.  7–10).

 

B. Auklėjimo lygiai Patarlių knygoje.

Pirmas lygis – mokyti.

Antras lygis – įspėti.

Trečias lygis – padrąsinti.

            1. Ar „rykštė“ simbolizuoja auklėjimą, bet neįtraukia fizinių priemonių taikymo (Pat 13, 24; 22, 15; 23, 13–14; 29, 15)?

            2. Ar pliaukštelėjimas yra fizinio ar psichologinio poveikio vaiko auklėjimo priemonė?

            3. Ar Patarlių knygoje minimas auklėjimas rykšte turėtų būti taikomas vaikams ar jaunuoliams?

            4. Ar pliaukštelėjimas, kaip auklėjimo priemonė, yra Įstatymo dalis Senajame Testamente?

 5. Ar pliaukštelėjimas, kaip auklėjimo priemonė, prieštarauja Evangelijai?

 

C. Išvados.

1. Melskitės už savo vaikus.

2. Skelbkite savo vaikams Evangelijos žinią.

3. Naudokite visus auklėjimo lygius.

4. Mylėkite savo vaikus, sakykite jiems, kad juos mylite, ir rodykite tai.

5. Venkite dviejų kraštutinumų: (a) neauklėti vaikų ir (b) auklėti juos pernelyg griežtai.

6. Tėvai, užimkite tinkamą poziciją auklėjant vaikus.

7. Mokykitės, ieškokite efektyviausių auklėjimo priemonių kiekvienam savo vaikui.

8. Atskirkite šeimos taisykles ir Biblijoje nurodytus pamokymus.

9. Nuolankiai mokykitės tėvystės ypatumų; nebūkite išdidūs ir nesmerkite kitų.

10. Pasikliaukite Dievo duotais pažadais dėl Jūsų ateities.

 

Tai tik labai maža dalis to, kas turėtų būti išsakyta, bet visi minėti autoriai sutaria, kad Biblijoje yra numatytos fizinės bausmės, tačiau jos negali būti žeminančios ir negali sukelti fizinio skausmo.

Atminkite: niekas negali prilygti auklėjimui, kurį geba suteikti tik stipriai savo vaikus mylintys tėvai. Auklėjimas yra tarsi darbas, kurį reikia išmokti dirbti su didele meile.

 

www.dennyburk.com

vertė Jurga Ratautienė

 

 

 

 

 

 

 

Bendrinti: