Mylėkite savo „palaidūnę“ ar „palaidūną“

„Daugiau su tuo nesitaikstysiu. Išeinu!“, - riktelėjo Amberė ir trenkė kambario durimis. Jau neatsimenu, kokia buvo iškilusi problema, tačiau po poros valandų Amberė išėjo. Po kelių siaubingų dienų sužinojome, kad mokyklą bebaigianti mūsų dukra gyvena su dviem vyresniais vaikinais.

Amberė ne pirmas ir ne paskutinis vaikas atmetęs vertybes, kuriomis buvo augintas. Kartais vaikai kvestionuoja tikėjimą taip, kad tai ypatingai „tampo nervus“ tėvams, tačiau tai natūrali jų augimo ir tikėjimo įsisąmoninimo dalis. Kitais atvejais vaikai padaro daug blogų pasirinkimų, bet neatsitraukia nuo Dievo. Kita vertus, kai kurie vaikai sukyla prieš tėvus, Dievą ir visus kitus, kurie tik pasipainioja jų kelyje. Nesvarbu, koks scenarijus vyktų, šis metas - streso, sielvarto ir nerimo laikas.

Kaip vaikui nuklydus turėtų elgtis tėvai?

Nesidrovėkite prašyti paramos ar maldos

Kai Amberė išėjo, jaučiausi pralaimėjusi. Tačiau kai mes su vyru apie tai, kas vyksta, papasakojome kitiems, buvome paguosti krikščionių tėvų, taip pat auginančių „palaidūnus“.

Nekaltinkite savęs

Jeigu mūsų vaikai stoja į „palaidūnų“ kelią, mes, tėvai, esame linkę manyti, kad kažką padarėme neteisingai. Galiausiai Šventasis Raštas ragina: Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo (Pat 22, 6). Tačiau ši Šventojo Rašto eilutė niekuomet nereiškė nei kaltinimo, nei garantijų.

Žinoma, mes klystame, bet galiausiai vaikai patys priima sprendimus. Jaunuoliai palieka šeimas ir tikėjimą todėl, kad jie patys taip nusprendė.

Supraskite, kuo skiriasi „padėti“ ir „skatinti“

Po to, kai Sjuzanos pabėgusį sūnų Joną išmetė iš buto už tai, kad jis neapmokėdavo sąskaitų, Sjuzana jį vėl priėmė. Tačiau Jonas dažnai linksmindavosi ištisą naktį, o Sjuzana turėjo atsakinėti į jo darbdavio skambučius ir teisintis, kodėl Jonas ryte vėl neatėjo į darbą. Galiausiai Sjuzana suprato, kad skatina neatsakingą savo sūnaus elgesį. Ji nustojo jį dengti ir leido Jonui patirti savo veiksmų pasekmes. Rūpinimasis vaikais „palaidūnais“ dažnai reiškia „kietą“ meilę.

Nepamirškite kitų savo šeimos narių

Vieną dieną savo draugei Rondai vėl ir vėl skundžiausi savo dukra. „O kaip laikosi kiti tavo vaikai? - pasidomėjo ji. - Suprantu, kad myli Amberę, bet tu turi dar du vaikus ir vyrą, kuriems tavęs reikia. Nebeskirk tiek daug dėmesio Amberei, nes tu juos ignoruoji.“

Kartkartėmis turime savo „palaidūnus“ pavesti Viešpačiui ir leisti Jam veikti, o mes turėtume gyventi toliau.

Supraskite, kad jūsų santykiai su vaikais pasikeitė

„Net jeigu tavo dukra rytoj grįžtų namo, ji jau būtų nebe ta, - tvirtino mano bendradarbė. - Ji emociškai tau nebepavaldi. Dabar turi išmokti, kaip elgtis su suaugusiu vaiku.“

Kai vaikas palieka tėvų globą ir apsaugą, santykiai pasikeičia amžiams. Galime savo „palaidūnams“ leisti suprasti, kaip juos mylime, tačiau nebesame už juos atsakingi.

Būkite „vienas kumštis„ su sutuoktiniu

Po to, kai Toma išėjo iš namų ir susidūrė su finansiniais sunkumais, tėvai drauge susitarė, kaip reaguoti į jos pinigų prašymus. Jie sutarė kalbėti taip: „Pasakysiu apie tai mamai / tėčiui, ir drauge tau pranešime.“

Nepamirškite stiprinti ir savo santuokos ryšių. Žiūrėkite, kad visą laiką, kurį leidžiate su sutuoktiniu, nekalbėtumėte tik apie savo maištaujantį vaiką.

Nustatykite ribas

Sulaukę „palaidūnų“ amžiaus, mieli vaikai staiga pasirodo iš blogiausios pusės. Jie gali tapti grubūs, reiklūs, manipuliuoti ir piktnaudžiauti. Kai kurie tėvai mano, kad jie turi taikstytis su netinkamu elgesiu ir taip parodyti Dievo meilę. Bet taip nėra. Geriausia vaikams tokiu metu iš tėvų išgirsti: „Myliu tave, bet nepagarbos nepakęsiu.“

Nustatykite ribas visose su jumis susijusiose srityse, ypač, jeigu jūsų vaikas nori jas peržengti. Įsitikinkite, kad vaikas supranta nustatytas ribas ir pasekmes, kurių sulauks jų nepaisydamas.
 
Susidorokite su savo jausmais

Maištaujančių tėvų vaikai patiria įvairiausias emocijas: pyktį (nukreiptą į vaiką, į save, į sutuoktinį, į netinkamus vaiko draugus), sielvartą, liūdesį, depresiją ir kaltę. Kokie bebūtų jausmai, tam, kad su jais susidorotumėte, turite juos pripažinti.

Prisiminkite, kad Dievas myli jūsų vaiką labiau nei jūs

Maištaujančių vaikų tėvai jaučiasi bejėgiai. Štai kodėl turime remtis Dievu ir Jo malone. Jis nuolat traukia vaikus prie savęs ir bus su jais net tuomet, kai mes negalėsime būti.

Žvelkite į šviesesnę ateitį

Kalbėdamasi su dešimtimis tėvų supratau, kad šis maištingas laikotarpis praeina. Amberė išaugo iš „palaidūnės“ amžiaus po poros metų, kai suprato, kad nebenori būti laukinė. Anksčiau ar vėliau pavyksta atkurti gerus vaikų santykius su tėvais ir su dangiškuoju Tėvu.

Žvelkite plačiau

Mylėkite savo vaiką, melskitės už ją ar jį, pasitikėkite, kad su jūsų vaiku dirba Dievas.

Iš „Focus on the Family“ vertė D. J.