Penkiasdešimt kitokių atspalvių: nuodėmė yra adata, ne žaislas

Kino teatruose jau rodomas filmas „Penkiasdešimt pilkų atspalvių". Nenuostabu ir visgi ironiška - pradėtas jis rodyti tik dieną prieš kasmetinę meilės šventę. Erotinių romanų serija, pasakojanti apie seksualinį dominavimą ir net, kad ir kaip būtų tragiška, smurtą, buvo parduota daugiau nei 100 mln. egzempliorių tiražu ir išversta net į penkiasdešimt dvi kalbas.

Taip, Amerika eksportavo šiuos vaizdus ir šią žinią penkiasdešimt dviem kalbomis į nežinia kiek šalių.

Noriu kai ką atskleisti - aš nesu skaitęs tų knygų ir nemačiau filmo. Ir nežiūrėsiu. Skaičiau atsiliepimus apie šią seriją ir mačiau filmo anonsą. Manau, kad sužinojau pakankamai, kad galėčiau rašyti ir įspėti savo brolius ir seseris Kristuje (tik pamanykite - aptariamų kūrinių pagrindinio herojaus vardas Kristianas, išvertus - krikščionis). Visuomenėje, kurioje nuvertinamas blogio blogumas, kur tai netgi pagražinama, mums reikia nuolat priminti apie nuodėmės pavojingumą. Kaip vaikas, gatvėje radęs adatą ir galvojantis, kad tai - žaislas, taip ir mes galime būti pavojingai naivūs, mąstydami apie tai, ką siūlo pramogų pasaulis.

Žinia, kad seksas yra savanaudiškas, manipuliatyvus ir netgi žaismingai smurtinis, Jus sužeis. Tai gali atrodyti kaip nekenksminga ir linksma fantazija, tačiau tai nėra žinia, subtiliai perteikianti sekso grožį ir jėgą, priešingai, ji sukuria jūsų širdyje dvasines užtvaras, kurios galiausiai Jus pražudys. Ši žinia silpnina jūsų galimybes mėgautis realiu ir ilgalaikiu malonumu.

Dešimt pažadų, tikresnių už bet kokią fantaziją

Prieš jums nusiperkant kino bilietą ir spragėsių arba prieš kalbantis su draugu, kuris ketina perskaityti knygą ar pažiūrėti filmą, noriu jums atskleisti dešimt Dievo pažadų. Aš meldžiuosi ir viliuosi, kad Dievo žodžio aiškumas ir jėga įtikins daugumą iš jūsų sutaupyti šiek tiek pinigų, kuriuos išleistumėte šiai knygai ar filmui, apsaugos jūsų širdis ir įgalins Jus apsaugoti kitus.

1. Tikra meilė - meilė, kuriai esame sukurti, - nustumia į šalį savanaudiškus troškimus ir aukoja save kitų labui ir saugumui. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad gyventume per Jį. Meilė - ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes (1 Jn 4, 9-10). 

Seksuali, kankinanti holivudinė „meilė" - vilionės, skandalai ir aistros. Norima įteigti, kad geriausia meilė - tai uždrausta meilė. Tačiau tikra meilė - tyriausia, didžiausią malonumą teikianti, karščiausia meilė - Dievo buvo sukurta mūsų labui. Tai patvirtino Dievas, žengęs ant kryžiaus. Jei meilė atrodo savanaudiška, jei ji ima, o ne duoda, - tai tiesiog nėra meilė.

2. Nuodėmė pažada malonumą, bet iš tiesų subtiliai ir pragaištingai sužeidžia. Kurie svetimus dievus sekioja, turi kentėti daug skausmų (Ps 16, 4).

Jei būsite nuoširdus, Jūsų nereikės dėl to įtikinėti. Kiekvienas, kuris išbandė nuodėmę, žino, kad ji - nesąžininga ir neištikima „meilužė". Nuodėmė dažnai labai įtikinamai prisistato kaip galinti suteikti pasitenkinimą, patikima ir ilgalaikė, tačiau iš tiesų tokia nėra. Užuot numaldžiusi mūsų sielos troškimus, ji juos tik dar labiau sužadina. Ji nepatenkina mūsų alkio, bet jį didina. Nuodėmė pažada suteikti laimę, tačiau iš tiesų tik paaštrina skausmą ar liūdesį, padidina stoką.

3. Nuodėmė, kuri atrodo kaip malonumas, yra tik menkas tikro pasitenkinimo šešėlis. Aš nuolatos statau Viešpatį prieš save, Jis mano dešinėje - aš nesvyruosiu. Linksminasi mano širdis, džiaugiasi mano siela ir mano kūnas ilsėsis su viltimi. <...> Tu parodysi man gyvenimo kelią, Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje - malonumai per amžius (Ps 16, 8-11).

Be abejonės, nuolaidžiaudami savo kūno troškimams mes jusime šiokį tokį jaudulį ir netgi malonumą. Jei to nejaustume, nuodėmė neturėtų mums galios. Visgi pažadas, kurį užmirštame ir atmetame, sako, jog lašelis malonumo, kurį suteikia nuodėmė, yra tik menkas ir apgailėtinas lašelis, lyginant jį su malonumo, kurį galime patirti Dievo akivaizdoje, vandenynu.

4. Tie, kurie renkasi šiandien pamatyti mažiau, pamatys daugiau amžinybėje. Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą (Mt 5, 8).

Šiame gyvenime yra dalykų, kuriuos mes matome ir kuriais mėgaujamės, tačiau jie atitraukia mus nuo Dievo. Nėra nieko nuostabesnio ir suteikiančio didesnį malonumą nei buvimas su Dievu ir mėgavimasis Juo, bet mes taip greitai ir nerūpestingai iškeičiame šią patirtį į 125 minutes (ar dar mažiau) „pakutenimo".

Kaskart, kai atsiveriame netyrumui ir juo mėgaujamės, mes aukojame didžiausio gėrio, aukščiausios didybės ir stipriausios meilės, kurią kas nors yra patyręs, pažinimą ir supratimą. Nesileiskite apkvailinami: panirdami į netyrumą, mes sumokame kur kas didesnę kainą, nei perdėtai brangus kino bilietas.

5. Geismas - iškrypęs, klaidingas ir savanaudiškas seksualinis troškimas - paniekina, o ne pagerbia tą, kuris juo mėgaujasi. Nes tokia Dievo valia - jūsų šventėjimas; kad susilaikytumėte nuo ištvirkavimo ir kiekvienas iš jūsų mokėtų saugoti savąjį indą šventume ir pagarboje, o ne aistringame geiduly, kaip pagonys, kurie nepažįsta Dievo (1 Tes 4, 3-5).

Dėmesys gali atrodyti kaip meilė, bet geismas iš tiesų yra tik susižavėjimas ir susikoncentravimas į save. Tam tikru momentu mes pasiduodame bet kokiam partnerio seksualiniam troškimui, nepaisant to, kaip jis į mus žiūri. Mes jaučiamės pagerbti (mylimi), nors iš tiesų tai yra negarbinga ir žemina. Atrodo, kad savanaudiškas, draudžiamas seksualinis dėmesys suteikia mums kažkokį pranašumą, nors iš tiesų mes čia visai nerūpime. Vienintelis tikslas - patenkinti nepasotinamą, apgaulingą malonumo troškimą. Geismas nėra meilė, jis netarnauja ir jis sužeis Jus dar prieš suteikdamas pasitenkinimą.

6. Kūniška aistra yra ne aukščiausias, bet žemiausias žmogaus potyris. Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti (Ef 2, 1-3).

Paulius, aiškindamas, kas nutiko mums, kai buvome išgelbėti iš nuodėmės, sako, kad mes buvome mirę. Ne tik sugadinti, sergantys ar netinkami, bet mirę. Jūs gyvenote mirtyje, buvote perėmę pasaulio gyvenimo būdą ir tenkinote kūno aistras, natūralius ir nuodėmingus kūno troškimus. Štai ką reiškia būti mirusiam.

Kai buvote prikelti, Jūs buvote išlaisvinti iš geismo ir iš visų kitų rūšių nuodėmių vergijos. Jei norite gyventi - tikrai, ilgai ir laimingai trykšti gyvenimu, - nustumkite į šalį tai, kaip gyvenote, kai buvote mirę. Ištrūkite iš šio pasaulio melo karsto. Laikykitės dangaus kurso. Mokykitės dievotumo aistros. Vykdykite Dvasios troškimus. Gyvenkite.

7. Aukštinama, ugdoma ir puoselėjama turi būti savikontrolė, ne kitų kontrolė. Kūno darbai aiškūs - tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės. Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Ir kurie yra Kristaus, tie nukryžiavo kūną su aistromis ir geismais (Gal 5, 19-24).

Meilė ir seksas, kuriuos aukština Penkiasdešimt pilkų atspalvių netenka savo prasmės ir jėgos. Meilei nereikia pasitelkti seksualinio amoralumo, netyrumo ir gašlumo, norint įrodyti savo galią. Meilė yra kantri, švelni ir suvaldo savo savanaudiškus potraukius kitų labui. Užuot pasidavusi visiems maištingiems, svetimiems, iškreiptiems potraukiams, ji vėl ir vėl klausia, kas pasitarnaus ir pamalonins kitą. Ji kontroliuoja save, o ne šalia esantį.

8. Seksas yra svaiginanti Dievo tyrumo ir meilės išraiška, bet tai gali tapti ir naikinančiu šėtono ginklu. „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu". Tai didelė paslaptis, - aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir bažnyčią (Ef 5, 31-32).

Seksas buvo duotas tam, kad padėtų pažinti mums meilę, intymumą ir pasitikėjimą, kurį per Kristų patiriame su Dievu. Mūsų santykiai su Dievu nėra seksualiniai, tačiau seksas - tai giliausi, pažeidžiamiausi, švenčiausi žmonių tarpusavio santykiai, kokie tik gali būti, ir tai - stulbinamai apreiškia mums Dievo meilės gylį, aukštį, plotį ir ilgį.

Tačiau šėtonas „pavogė" seksą, iškreipė tai ir pavertė kažkuo bjauraus ir pavojingo. Seksas, kurį šėtonas siūlo, yra netikras - lyg tirpstanti vaškinė tikrą daiktą atspindinti statula. Užuot perdavęs žinią apie Dievo grožį ir šlovę, jis demonstruoja pavojingą prieštaravimą Jam ir sugadina Jo teikiamas geras dovanas. Seksas, kuris atstumia Dievą, atstumia ir savo paties gėrį. Taip prarandama paties sekso esmė ir pasitenkinimas.

9. Didžiausią mūsų sugedimą liudija ne tai, kad mes dalyvaujame tamsos darbuose, bet tai, kad mums tai patinka. O teismo nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti (Jn 3, 19).

J. Piperis sako: „Mes esame nuodėmingi ne todėl, kad esame tamsos aukos, bet todėl, kad esame tamsos meilužiai". Vienas iš būdų priešintis gelbstinčiam Dievo darbui savo gyvenime - puoselėti meilę tamsai. Jeigu nuodėmė tau įdomi ir tu mėgaujiesi tuo, ką ji pristato kaip gėrį ir malonumą, pastebėsi, jog tu subtiliai ir slaptai arba drąsiai ir viešai myli tamsą. Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą (Jn  3, 20).

10. Dievo malonė gali pridengti bet kokią seksualinę nuodėmę, nesvarbu, kokia savanaudiška, tamsi, o gal net smurtinė ji buvo, tačiau malonė niekada nuodėmės nepuoselės ir su ja nesusitaikys. Nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės, o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje. <...> Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje? <...> žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei. Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės (Rom 3, 23-24; 6, 2. 6-7).

Jeigu Jėzaus kraujas buvo pakankamai stiprus, kad išgelbėtų Dovydą - nusidėjėlį, permiegojusį su kito vyro žmona, o po to jį nužudžiusį, Jo kraujas ir Jus gali išgelbėti iš bet kokios seksualinės tamsos, kurią jūs matėte ar kurioje gyvenote. Bet Jis išgelbsti ne tam, kad jus ten paliktų. Jėzus mirė ne tik tam, kad išgelbėtų Jus nuo pragaro tamsos, bet ir nuo tamsos, kuri braunasi vis giliau į mūsų pasaulį ir žiniasklaidą.

Jis mirė, kad išlaisvintų jus. Ne tam, kad Jūs nuolaidžiautumėte savo nuodėmingoms fantazijoms, bet kad galėtumėte iš jų ištrūkti. Dievas sako: Aš panaikinu tavo neteisybes dėl savęs ir neatsiminsiu tavo nusikaltimų (Iz 43, 25). Jis taip pat sako: Eik ir daugiau nebenusidėk (Jn 8, 11).

Tiesiog pasakykite „Ne"

Nuodėmė yra tarsi adata, kuri įtraukia į mirtinas priklausomybes ir pražudo savo aukas. Ji - ne žaislas, nors juo apsimeta. Ji tyliai ir giliai duria į pažeidžiamiausias ir ilgiausiai gyjančias mūsų esybės vietas. Nesvarbu, kaip patraukliai pateikta - kokia graži, kerinti ir kultūriškai priimtina, - ji nėra saugi. Galiausiai, juk malonumas jaučiant kaltę nėra joks malonumas. Tik Dievas gali duoti tai, ko trokšta mūsų akys ir širdis.

Tie, kurie pasirinko šiandien pamatyti mažiau, pamatys daugiau amžinybėje.


www.desiringgod.org
Vertė Viktorija Valatkaitė


Foto G. Žyvatkauskaitės

Bendrinti: