Pagiriamasis žodis tėvystei

Pamenu, kaip prieš kelerius metus knygoje „Motinystės paslaptys“ rašiau: „Taip ir mūsų motinystė be jų, vyrų, būtų nepilna, neišsemta. Juk tampame moterimis, motinomis tik tuomet, kai pamilstame savo išrinktąjį vyrą. 
Net nekalbu apie tai, koks tėtukas svarbus vaikui: jo tvirtos rankos, pakeliančios mažylį virš galvos, jo sodrus balsas, suteikiantis saugumo, jo ramybė, kai mama „praskysta“, pasilenkusi prie ligoto mažylio... “ Iš tiesų esu dėkinga vyrui, kad kartu auginame vaikus, kad mąstome apie juos, kalbame vakarais apie jų dabartį ir ateitį. Nesame tobuli tėvai, bet esame visuomet pasiruošę keistis...

Auginame tris sūnus. Kiekvienam vaikui sukūriau po knygutę, kurioje rašau atsiminimus iš jo gyvenimo. Kartą pamąsčiau, kad tokią knygą norėčiau padovanoti savo vyrui ir užrašyti „Pagiriamasis žodis tėvystei“. Juk laikas bėga, natūralu, kad daug kas užsimiršta. Bet taip norėtųsi kartu prisiminti, kaip mums sekėsi auginti vaikučius, kaip jis, TĖTUKAS, prisidėjo, puoselėjo savo atžalas. O parašyti, padėkoti tikrai yra už ką: už bemieges naktis, keliantis prie kūdikio, už gebėjimą jį ant rankų nuraminti ir saldžiai užmigdyti, taip leidžiant nors truputį pailsėti mamai, už miegojimą su vaikais nepatogioje lovoje, kai šie dar buvo mažyčiai, o gimė naujas leliukas ir visiems reikėjo mamos dėmesio, už slidinėjimą kartu, už plaukiojimą baseine, už pasivažinėjimus dviračiais, už knygų skaitymą, už meilę Dievui... Dar daug už ką padėkočiau, bet labiausiai, kad supranta, kokie svarbūs yra tėvai savo vaikams.

Gera klausytis, kai vyras išmintingai kalba apie mūsų indėlį vaikų gyvenime, apie tai, kad ką tėvai į vaikus įdės dabar, kol jie maži, tokie jie ir bus užaugę. Jei tėvas darbštus - tai ir vaikas, matydamas tėvo pavyzdį, užaugs darbštus (toks yra vyro tėvas). Jei tėvai skaitys, mokysis, domėsis, - tai ir vaikai seks tuo pavyzdžiu. Kaip vyras sako, „stebuklų nebūna: jei tėvai nesėja į vaikus teisingų dalykų, tai vaikai užaugs silpnos asmenybės, nesugebančios savęs atskleisti“. Ir atvirkščiai, jei tėvai bus kartu su jais, skatins domėtis šiuo pasauliu, ragins siekti aukštesnių dalykų, vaikai greičiausiai užaugs motyvuoti, neleidžiantys tuščiai laiko, žinantys, ko siekia savo gyvenime. Nesakau, kad tai lengva ar jau esame pasiekę, bet džiaugiuosi, kad abu trokštame užauginti sąmoningas, atsakingas asmenybes.
 
Tėčio dienos proga vyresnėlis padeklamavo tėtukui eilėraštuką, kurio pabaiga labai graži:
 
Mama, leisk man pasėdėt ant tėčio kelių, 
mama, tėtį aš labai myliu.

Kartais mums atrodo, kad tai tik išmoktas mokykloje eilėraštukas... Bet kai tą dieną kažko sūnus ant tėčio supyko, jam pasakė: „Tėti, daugiau nedeklamuosiu tau eilėraščio... “, - tuomet supratau, kad eilėraštis - tai žodžiai iš mažos širdelės. 

2010 m. 

***
Šiandien auginame keturias atžalas. Atsisukusi atgal galiu drąsiai pasakyti, kad be jo, be vyro, be tėčio, būtų buvę sunku nueiti tą kelią. Suprantu, kad šeima, jei nori ir gali turėti daugiau vaikų, pasiryš jų auginti daugiau tik tuomet, kai abu - tiek vyras, tiek žmona - supras šią atsakomybę. Kas yra viena mama be tėčio pagalbos, paramos, supratimo, palaikymo? 
Tėtis vaikams yra vyriškumo pavyzdys. Jis svarbus, kol vaikai maži, bet, manau, dar svarbesnis - kai jie paauga. Juk tuomet su tėčiu gali leistis į nuotykius, keliauti, pažinti šį gyvenimą kartu. Tėtis - tai dangiškojo Tėvo atspindys. Turbūt nelengva juobūti, bet labai prasminga.

2015 m.