Trys didžiausios paauglių baimės

Paauglystė gali būti gąsdinanti. Paaugliai stovi ant slenksčio į suaugusiųjų pasaulį – jų laukia daugybė naujovių: nauji jausmai, naujos patirtys, nauji santykiai, naujos atsakomybės, nauji sprendimai – visiškai naujas gyvenimo etapas. Tai baugina, tarsi stovintiems ant uolos krašto būtų liepta šokti žemyn, visiškai nieko nežinant, kas laukia apačioje.

Ir, žinoma, mes bijome.

Pati žengdama pirmuosius žingsnius suaugusiųjų pasaulyje, aš puikiai pažįstu visas baimes, su kuriomis susiduriama paauglystėje. Nestabilumas, sumaištis, atsakomybė už savo sprendimus ir pasirinkimus gali sukelti didžiulį stresą ar net skausmą. Aš negalėdavau ramiai miegoti naktimis, nes galvoje kunkuliuodavo daugybė minčių, drumsčiančių ir nuodijančių ramybę.

Trys baimės

Galiu įvardyti tris baimes, kurios gąsdina stipriausiai ir trunka ilgiausiai: baimė dėl ateities, nesėkmių baimė bei intymumo ir vienišumo baimė.

1. Baimė dėl ateities

Kai buvau maža, galvojau, kad mano ateitis aiški. Kaip ir dauguma vaikų, savo, jau suaugusios, pasaulį piešdavau ryškiomis, šviesiomis spalvomis su daugybe smulkių detalių. Būdama dvylikos metų suplanavau savo išsilavinimo kryptį, karjeros galimybes, išsirinkau automobilio modelį ir apmąsčiau, pagal kokį planą namų mokykloje mokysiu savo būsimus vaikus. Tačiau staiga Dievas išmetė pro langą visas mano kruopščiai sudėliotos dėlionės detales ir nukreipė mane visiškai kita linkme. Jis kvietė mane susipažinti su visiškai kitokiomis galimybėmis ir įdėjo į mano širdį visiškai kitokias svajones ir troškimus.

Kol aš nepripažinau šių naujų svajonių, ateitis man neatrodė miela ir paprasta. Lyg nusiėmus rožinius akinius, dabar ateitis nebuvo tokia nuspėjama, atrodė šalta ir aštriabriaunė. Užvaldė nežinomybės jausmas. Įžengę į paauglystę, mes pradedame suvokti, kad mūsų vaikiški idealizuoti planai nėra realūs. Staiga suprantame, jog praradome kontrolę...

Praėjusi žiema, tie keli mėnesiai, po to, kai man sukako aštuoniolika, buvo ypatingai nestabilus laikas mano gyvenime. Mano protas ir dvasia jau buvo nurimę, tačiau visose kitose gyvenimo srityse aš stovėjau prie pasirinkimo slenksčio: kur toliau mokytis, ką dirbti, ką planuoti ir kaip atrasti saugumą? Išgyvenamas stresas užsitęsė. Mano ateitis atrodė lyg blanki paletė, viskas buvo tarsi pakibę ore, o aš jaučiausi visiškai užvaldyta nežinomybės. Baimė dėl ateities užgulė mano pečius.

2. Baimė suklysti ir patirti nesėkmę

Jeigu paaugliai būtų atviri, pripažintų, kad juos gąsdina ne pati ateitis, bet mintis, kad jiems gali nepasisekti: mokykloje, darbe, kuriant santykius, mokantis vairuoti ir apskritai gyvenime. Mes bijome nuvilti tuos, kuriuos mylime, bijome viską nebepataisomai sugadinti.

Baimė suklysti paralyžiuoja, neleidžia mums rizikuoti ir judėti į priekį, o tai trukdo asmenybei subręsti. Tapti suaugusiu reiškia pereiti patį procesą – išgyventi išbandymus, nesėkmes, atgailą ir gailestingumą. Mes, paaugliai, žinoma, norėtume tą nesėkmių ruožą peršokti. Mes norime, kad gyvenimas mums ištiestų ranką ir tarsi spalvingame žaidime leistų rinktis tai, ko norime. Paaugliai dažnai mąsto, kad jeigu jie lankys „būtent tą“ mokyklą, dirbs „būtent tokį“ darbą, susituoks tik su „būtent tuo“ žmogumi, tuomet taps nugalėtojais. Mes norime viską žinoti ir norime to dabar.

Būtent tokia aš esu. Aš – perfekcionistė ir klaikiai bijau suklysti. Nesėkmės atveju mane gali ištikti nervinis šokas. Šis jausmas visuomet sklandė kažkur netoliese, ir tai mane labai gąsdino.

3. Intymumo ir vienišumo baimė

Viena iš pagrindinių sferų, kurioje aš labai bijojau suklysti ir patirti nesėkmę, tai santykiai. Dauguma  mūsų, paauglių, išgyvename dvejopą su santykiais susijusią baimę: mes bijome intymumo ir, atrodytų paradoksalu, vienišumo. Intymumo baimė susijusi su tuo, jog bus atskleista tai, kas mes iš tiesų esame. Įžengę į paauglystę mes tampame uždaresni, pradedame atsargiai tirti savo širdis ir dažniausiai nelabai žavimės tuo, ką jose randame. Būtent šiame gyvenimo tarpsnyje suvokiau ir nustebau, kokia nuodėminga, sugedusi esu ir kiek trūkumų turiu, ir nepaprastai stengiausi šiuos dalykus nuslėpti. Bijojau, kad žmonės supras, kokia aš esu iš tiesų.

Tuo pačiu metu aš baiminausi būti viena. Izoliacija ir vienišumas kėlė grėsmę mano laimei. Aš noriu būti mylima. Noriu artimos draugystės. Noriu bendrystės. Nenoriu būti tik su pačia savimi. Bet bijau šioje sferoje rizikuoti.

Kaip nugalėti baimes

Paaugliai nuolatos kovoja su paralyžiuojančia, gėdos jausmą iššaukiančia baime. Ką šioje situacijoje galime padaryti? Galbūt jūs esate paauglio tėvai, o gal dirbate su paaugliais, arba gal pats esi paauglys ir nori žinoti, kaip gali padėti kitiems paaugliams nugalėti jų baimes. Štai keli pasiūlymai.

1. Mokykite paauglius teisingai nukreipti savo tikėjimą

Visos baimės kyla dėl netinkamai nukreipto tikėjimo ir pasitikėjimo. Mes pasitikime savimi, mus supančiomis aplinkybėmis ar savo svajonėmis ir garbiname savo saugumą, o ne mūsų Gelbėtoją. Norėdami nugalėti baimę, turime savo tikėjimą nukreipti į Asmenį, kuris viską kontroliuoja ir kuris niekada nesikeičia. Tikėjimas yra pagrindinis ginklas prieš bet kokią baimę.

2. Ruoškite juos sunkumams

Pasakoti paaugliams, kad gyvenimas bus lengvas, jeigu tik jie seks Jėzumi, yra neatsakinga. Tai – apgaulė. Toks pasakojimas suteikia tuščių vilčių ir tik maitina mūsų baimes. Kas gi nutinka, kai mes negauname svajonių darbo arba labai stipriai suklystame? Tai sudrebina mūsų pamatus. Padėkite mums pažvelgti į savo baimes, ruošdami mus bauginančioms aplinkybėms.

3. Padrąsinkite dalindamiesi savo patirtimi

Baimė nėra išskirtinai paaugliška nuodėmė ir ilgai trunkantis dalykas. Ar kada pamąstėte apie galimybę atskleisti savo vidines kovas ir kitas su baimėmis susijusias istorijas šalia jus supantiems paaugliams? Padrąsinkite juos, sakydami, kad panašius dalykus ir vidines kovas išgyvena ne jie vieni. Tuomet parodykite, kaip Evangelija gelbėjo ir tebegelbsti jus nuo visų baimių.

4. Nugalėti baimę galima dėkingumu

Kur veši dėkingumas, baimė sunyksta. Mokykite paauglius rauti baimės šaknis sąmoningai dėkojant. Jeigu jie bijo eiti į naują mokyklą, padėkite jiems sudaryti sąrašą dalykų, kuriuos jiems suteiks ši nauja galimybė ir už kuriuos jie gali dėkoti. Parodykite jiems, ką reiškia nukreipti savo dėmesį į tinkamus dalykus.

Nepamirškite prisiminti

Jėzus sakė, jog šiame pasaulyje nieko neturime bijoti: Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių (Mt 10, 28–31).

Nėra jokios priežasties bijoti. Kad ir kas nutiktų, Dievas viską kontroliuoja ir Jis mumis pasirūpins. Tačiau mes visi – paaugliai ir vyresni suaugusieji – vis dar ko nors baiminamės. Bijome, nes pamiršome. Mes nugalėsime savo baimes, jei prisiminsime.

Prisiminkime, kad Dievas yra suverenus – Jis yra visa ko Valdovas. Prisiminkime, kad Dievas yra geras, kad Jis myli savo vaikus. Prisiminkime, kad Dievas yra ištikimas. Prisiminkime, kad Dievas yra! Prisiminkime, kad Dievas yra už mus – Jis paaukojo už mus savo Sūnų ir yra mūsų pusėje, kad ir kas nutiktų.

Tad kodėl turėtume ko nors bijoti?

www.thegospelcoalition.org

vertė Jurgita Ratautienė

Bendrinti: