Apie moters pašaukimą plačiau

Gruodžio 21-osios vakarą Šiauliuose, pasitelkiant programą Skype,  įvyko penktasis sielovados seminaras iš ciklo Moters sielos žaizdos ir galios su teologe ir sielovadininke Gražina Bielousova. Paskutinioji tema – Tarnystė moters gyvenime – kas tai?– buvo skirta aptarti moters pašaukimą, jo vystymosi raidą ir dinamiką, iškylančius sunkumus.

Kadangi sielovados sesija vyko šventiniu prieškalėdiniu laiku, Gražina pasirinko Šventojo Rašto istoriją, pasakojančią, kaip angelas Gabrielius aplankė Mariją ir paskelbė jai Dievo pašaukimo žinią: Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų! <...> Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus (Lk 1, 28. 31). Ši istorija tapo visos temos apie moterų pašaukimą išeities tašku.

Viešpats su mumis

Tai, kas įvyko Marijai, tam tikra prasme ir toliau nuolatos vyksta moterų gyvenime. Dievas ir toliau  kviečia moteris, patikėdamas joms skirtingus darbus ir misijas. Jis apdovanoja kiekvieną moterį savo malonėmis bei gebėjimais ir lieka su mumis per visas dienas, kad galėtume vykdyti tai, kam esame pašauktos. Nuo pat mūsų sukūrimo dienos Viešpats buvo su mumis. Kyla klausimas: kaip galime galvoti apie savo sunkias gyvenimo patirtis tarsi apie apreikštą Dievo malonę mums? Ar tai įmanoma?

Svarbu matyti, kad net mūsų istorijos, kai buvome sužeistos, sunkios ir skaudžios patirtys gali tapti pašaukimo dalimi. Juk Marijos širdį irgi pervėrė kalavijas, kai jos įsčių vaisius – Kristus – Dievo Sūnus buvo nukryžiuotas. Ir mūsų gyvenimo randai gali tarnauti kitiems. Randai... bet ne žaizdos. Išgydytos žaizdos, net ir palikusios randus, gydo kitus. Tačiau neužgijusios žaizdos neša skausmą, žeidžia kitus. Svarbu pasveikti Kristuje.

Pirmiausia Kristus šaukia kiekvieną moterį bendrauti su Juo. Tada Jėzus kviečia eiti ten, kur Jis pats eina – tarnauti Dievui ir kitiems. Tarnystė gimsta, kai mes susideriname su Dievu. Tarnystės laukas visada yra platesnis nei tik bažnyčios aplinka. Kristus mažiausiai laiko praleido sinagogose, tačiau Jis ėjo daryti darbus, kuriuos matė darant Tėvą. Jis buvo ten, kur buvo pažeminti, atstumti, ligoti, pamiršti Dievo tautos žmonės. Jis gydė, guodė, mokė... Todėl kiekvieno pašaukimo paslaptis – eiti ten, kur eina Kristus. O tai reiškia, kad Kristaus akyse nėra šventų ir nešventų pašaukimų. Jo darbas tikrai neapsiriboja tik bažnyčia, todėl pašaukimo laukai gali būti skirtingi. Kur tave veda Kristus? Kokiems darbams turi Jo malonę?

Kodėl kalbame apie moters pašaukimą?

Apie moterų pašaukimą kalbėti svarbu, nes dažnai moterys susiduria su kultūros normomis, kurios nurodo jų vaidmenį visuomenėje ir šeimoje, apibrėžia jų pašaukimą: ką jos gali daryti, o ko ne. Neretai, kai moterys paklusdavo Dievui, jų atlikti darbai peržengdavo to meto kultūrinį supratimą ir ribas. Evangelija bei kultūra nuolat „kalbasi“. Evangelija kritikuoja tas kultūros normas, nuostatas, kurios riboja Dievo tiesą, teisumą, meilę ir viziją.

Visos Dievo pašauktos moterys Biblijoje tam tikra prasme sulaužė vyravusias kultūrines tradicijas ir nuostatas moteriškumo atžvilgiu. Prisiminkime moabitę Rūtą, kuri Noomės pamokyta gulėjo prie Boozo kojų klojime. Jokios kultūrinės normos neleido daryti to, kas moteriai keltų grėsmę prarasti dorą kitų akyse. Tuo tarpu Rūta, klausydama Dievo bei anytos patarimo, peržengė griežtą kultūrinę ribą ir galiausiai pagal Dievo sumanymą tapo Jėzaus promote. Marija, Jėzaus motina, tokį žygdarbį pakartojo, kai ją, dar mergelę, Dievas pašaukė tapti Jėzaus motina. Ji neatsisakė Dievo pašaukimo dėl žmonių ar mirties baimės, bet išdrįso sekti Viešpaties kvietimu – peržengė griežtą kultūros slenkstį ir nuolankiai atsiliepė į pašaukimą: Štai aš, Viešpaties tarnaitė, tebūna man pagal tavo žodį (Lk 1, 38). Dievas visada yra didesnis už kultūrą. Jis pasirūpina ir apsaugo, kad pašaukimas atsiskleistų kiekvienoje kultūroje, net jei tai būtų pavojinga pašauktajai. O pašauktoji labiau klauso Dievo Dvasios nei nusistovėjusių tradicinių kultūros normų, kurios neretai tampa trukdžiu naujam Dievo Dvasios dvelksmui.

Akivaizdu, Dvasia labiau paiso Dievo sumanymo nei tradicijos. Svarbu pastebėti, jog istorija mums liudija, kad kai Dievo Dvasia pajuda ir Bažnyčioje prasideda dvasinis atsinaujinimas, tuomet atsiskleidžia, suaktyvėja ir skirtingi moterų pašaukimai, nes moterys patiria laisvę Kristuje. Tačiau kai Bažnyčia pasuka instituciniu keliu ir pradeda taikytis prie visuomenėje nusistovėjusių kultūrinių normų, deja, Dvasia ima slopsti, suvaržoma dvasinė laisvė ir moterų dovanos apribojamos. Svarbu žinoti, jog tai yra neigiama Bažnyčios prisitaikymo prie kultūrinių tradicijų išdava.

Pašaukimo pokyčiai ir transformacija

Pašaukimas kaip ir žmogus negali būti statiškas. Net jei moteris yra pašaukta atlikti vieną pagrindinį tikslą gyvenime, jos pašaukimas auga, bręsta ir kinta, kaip ir ji pati. Gali kisti ir išorinės pašaukimo išraiškos formos. Tad iškyla aktualus klausimas: kiek aš esu atvira pašaukimo transformacijai?

Kai dvasiškai bręstame ir pašaukimas taip pat kiek kinta, įgydamas kitas išraiškos formas, tada itin svarbi tampa savirefleksija ir dvasiniai pokalbiai su pastore, mentore ar pastoracinės globos konsultante. Ši metodika vadinama žiūrėjimu į vidinį veidrodį, kuriame save pamatai naujai.

Pokyčių laike itin svarbu pažvelgti šį vidinį veidrodį ir stengtis suprasti, kas šiuo metu su manimi vyksta. Svarbu viską nuoširdžiai ištyrinėti, nieko nepagražinti, bet tirti tiesoje ir meilėje. Kokiomis akimirkomis aš geriausiai patiriu Dievą? Kaip ir kada aiškiausiai atsiveria mano dovanos ir pašaukimas? Ką man įdomiausia daryti ir kur daugiausia naudos galiu atnešti? Čia tinka vieno autoriaus mintis: Mūsų pašaukimas yra ten, kur mūsų didžiausias džiaugsmas prisiliečia prie kitų giliausio liūdesio.

Pokyčiai visada sunkūs

Pokyčiai žmonių gyvenime visada yra nelengvi. Sunku, kai ką nors prarandame ir turime atrasti naują savo būvį, nes nelengva pamiršti prieš tai buvusį gyvenimo laiką ir transformuotis į naują būtį. Pokyčiai visada reikalauja suteikti erdvės sau gedėti, mat pokyčiams vykstant kažką savo pašaukimo kely prarandame. Svarbu leisti sau liūdėti dėl to, ką praradome, kad susitaikytume su tuo praradimu ir priimtume naują etapą, naują išraišką.

Tad pašaukimo transformacija gali būti itin skaudi, nes sunku paleisti sena, kad priimtum, tai kas nauja. Jei nustoji matyti savo tarnystės prasmę, nematai ir nesupranti Dievo kelio sau, tarnystę lydi nuolatinis nepasitenkinimas, atėjo pokyčių laikas. Reikia paleisti tai, kas tarnaujant kitiems nebeveikia, o pačią liūdina. Svarbu suvokti, kad nepatogumas vienoje ar kitoje vietoje yra vidinė nedarna tarp pašaukimo, vidinės būklės ir atliekamos tarnystės. Tai tarytum Dievo raginimas ką keisti, lyg grumtumės su Juo, kaip grūmėsi Jokūbas iki pat aušros. Paleidimo laikas dažnai būna ir žeidžiantis, todėl gera, kai yra kas šioje pašaukimo transformacijos kelionėje palydi.

Saugokitės perdegimo!

Perdegimas gali grėsti kiekvienai. Jis pasireiškia tuomet, kai visiškai atiduodame save kitiems (blogąja prasme) ir nebeturime, ką duoti, nes pamiršome save „pripildyti“. Duoti neprisipildžius yra pražūtinga. Tokio „heroizmo“ niekam nereikia, jei gresia žūtis tarnystės lauke. Jėzus nesistengė pamaitinti visų pasaulyje išalkusių, išgydyti visų pasaulio ligonių ir apeiti visus pasaulio miestus bei kaimus. Jis atėjo pas Izraelio avis, o visą pasaulį patikėjo Bažnyčiai – visų laikų krikščionims, o ne vienam žmogui.

Turime išmokti į tarnystę žiūrėti, kaip į komandinį darbą, o ne kaip į individualią veiklą. Tada kiekviena komandos dalis padaro, ką gali padaryti Viešpatyje. Suvokime, kad vienas Dievas yra beribis ir neišsenkantis, o žmonės – riboti, jų jėgos išsenka. Tik „prisipildydamos“ Dieve ir tarnaudamos komandose išmokstame viena kitą tausoti, palaikyti, papildyti.

Niekada nepamirškime, kad tarnystė yra Dievo valios vykdymas, o ne lenktyniavimas, kas daugiau padarys. Todėl, svarbu ne tai, kiek daug galime padaryti, bet kokią Dievo valią turime įvykdyti savo gyvenime? Esame kviečiamos ryžtingai, ramiai, ištikimai ir su džiaugsmu daryti tai, ką Jis mus šaukia daryti.

www.ramioslankos.lt

Bendrinti: