Algimantas Pečkauskas: „Tik tikėdami Jėzų Kristų, mes turime gyvenimą ir esame Dievui priimtini“

Prienų bendruomenę prižiūri Kauno Tikėjimo žodžio bažnyčia. Jubiliejinių metų organizacinis komitetas kalbina vieną kiek dažniau ten patarnauti vykstančių žmonių - Algimantą Pečkauską.


Papasakokite apie Prienų bendruomenę. Kuo ji jums svarbi ir ypatinga?

Tai pirmoji bendruomenė, kurioje aš pradėjau tarnauti kaip Žodžio tarnas. Patarnaudamas šiai bendruomenei esu priverstas keistis ir pats. Matant šių brangių seserų ir brolių ištikimybę Kristui, norisi ne tik juos pamokyti, bet pirmiausia pačiam gyventi pagal Žodį. Dievas moko pirmiausia mylėti ir branginti šios bendruomenės tikinčiuosius. Gera patarnauti ten, kur esi priimamas. Šią bendruomenę galėčiau pavadinti ,,lopšiu”, kurioje esu ugdomas kaip tarnautojas.    

Nors bendruomenė ir nedidelė, susirinkimuose dalyvauja 4-8 žmonės, bet vidiniu gyvenimu dosni, svetinga ir norinti bendrauti. Stebina šios bendruomenės nuoširdus vertinimas tų, kurie atvažiuoja patarnauti. Ypatinga tuo, kad šioje bendruomenėje jaučiuosi kaip namuose. Jie visada pakviečia arbatos puodeliui, pavaišina.

Kuo pasitarnaujate šiai bendruomenei?

Nuo 2011 metų liepos mėnesio iki šios dienos vieną kartą per mėnesį, sekmadienį pamokslauju šioje bendruomenėje. Kartais tenka čia patarnauti ir du kartus per mėnesį. Gyvenu Kaune, todėl kelionėje mane lydi ir palaiko žmona Violeta ir 10 metų dukra Algimantė.  

Kas labiausiai džiugina?

Labai džiaugiuosi, kad Prienų bendruomenės tikintieji auga Jėzaus Kristaus pažinimu. Gera matyti, kaip ištikimai jie lanko savųjų susirinkimus, džiaugiuosi kiekvienu iš jų ir esu dėkingas Dievui. Džiugina tai, kad ir kiti atvažiuojantys pamokslininkai ištikimai tarnauja šiai mažai bendruomenei. 

Kokie bendruomenės poreikiai?

Vienas iš bendruomenės poreikių yra saugumo stoka. Bendruomenė nesijaučia saugi, nes daugiau nei dvejus metus neturi vyresniojo, kuris kartu su bendruomenės tikinčiaisiais dalintųsi džiaugsmu ir sielvartu.

Kitas poreikis - tai bendrystės stoka tarp brolių ir seserų, kuris ateina per Šventojo Rašto studijas namų grupelėse ir kasdieniame gyvenime. 

Na ir dar norėtųsi, kad šios bendruomenės žmonės vis daugiau pasitikėtų Dievu, nes tik tikėdami Jėzų Kristų, mes turime gyvenimą ir esame Dievui priimtini.
Bendrinti: