Už viltį! (papildyta filmuota medžiaga)

 Šokti?.. Šokti... Šokti!!! Visą mėnesį dideliuose ir mažuose Lietuvos miestuose jaunimas sukosi šokio ritmu: rinkosi ir repetavo masinį šokį, skirtą Vilties festivalio jaunimo renginiui Vilniuje „Už viltį!". Šis renginys, vykęs rugsėjo 24 d., buvo skirtas ne tik paskatinti jaunimą burtis, bendrauti bei kartu skleisti vilties ir tikėjimo žinią, bet ir pranešti apie artėjantį, spalio 29-30 dienomis Vilniuje vyksiantį, Vilties festivalį.

Renginį sudarė kelios miestui ir visuomenei skirtos dalys. Pradžioje, jau nuo 10 val., iš visų miestų ir miestelių rinkomės į rytinį apmokymą Sereikiškių parke, kur ir pradėjome ruoštis pagrindiniams pasirodymams Katedros aikštėje. Mokėmės šokį šokti kartu ir atskirai, pagal miestus, kuriems atstovaujame... Galiausiai, išklausę visus pamokymus, pasipuošę žaliais marškinėliais ir lipdukais „Už viltį!", nekantraudami iškeliavome į Katedros aikštę. Masinio šokio pasirodymai vyko du kartus: 12 ir 13 val., šalia šurmuliuojant Tautų mugei. Keliavusieji į mugę taip pat susidomėję stabtelėjo ir stebėjo aikštę užplūdusių šokėjų šokį. Smagi nuotaika netrukus apėmė ir šalia esančiuosius: į šokį įsijungė ir taip visus itin  pralinksmino persirengėliai - mugės dalyviai ant kojūkų.

Įdienojus visi puikiai nusiteikę įvairiausiais maršrutais pasklidome po Vilniaus senamiestį dalinti miestiečiams pakvietimus į Vilties festivalį. Džiugu buvo matyti žmones, įdėmiai skaitančius skrajutės programą, o kartais net pribėgančius ir paprašančius dar vienos - draugui, šeimos nariui, pažįstamam. Plačiai paskleidę šią džiugią žinią, skubėjome į kitą Vilniaus miesto dalį sodinti „Vilties alėjos".

Prieš pradedant sodinti „Vilties alėjos" liepaites, Billy Grahamo evangelistinės asociacijos Rytų Europoje direktorius Viktoras Hammas, kuris yra ir Vilties festivalio direktorius, paragino jaunimą nepamiršti čia pasodintų liepaičių, kalbėjo apie medžių ilgaamžiškumą ir mūsų laikinumą. Pirmąją liepaitę „Vilties alėjoje" pasodino pats Viktoras Hammas ir kiti festivalio valdybos nariai. Na o po to prasidėjo smagios dalybos: po liepaitę gavo miestų ir miestelių atstovai, kurie atsargiai ir su meile sodino, rišo, laistė... Kantriai laukė, kol rudenėjanti žemė sugers vandenį ir vėl laistė medelį... Skandavo šūkius, lipdukais apklijavo prilaikančius kuolelius ir meldė, kad medeliai sėkmingai augtų... Puikiai pavykusį sodinimą baigėme spontanišku šokiu ir bendra malda bei giesmėmis. O vakarėjant, jau nuveikę visus numatytus darbus, visi džiugiai nusiteikę išsiskirstėme į savo miestus.

Dėkojame visiems organizavusiems šią šventę - manau, šis renginys puikiai pasitarnavo Lietuvos jaunimui, kuris galėjo laiminti ne tik šokio talentais, bet ir savo žodžiu bei veiksmais. Džiaugiamės, galėję pasidalinti Vilties žinia su miesto žmonėmis. Tikiu, kad tai įkvėps jaunimą ir toliau kūrybingai skleisti viltį bei tikėjimą ir tarp savo bendraamžių.