Krikščionybė Japonijoje buvo uždrausta ir jos išpažinėjai persekiojami nuo XVII iki XIX a. Tačiau krikščionys neišsižadėjo tikėjimo, jį praktikavo slapta, viešumoje apsimesdami budistais ar šintoistais. Jie vadinami „slaptaisiais krikščionimis“. Jų paveldas Nagasakio regione Japonijos teikimu įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. „Slaptųjų krikščionių“ paveldą sudaro 12 dalių, liudijančių šios religinės tradicijos susiformavimą, sklaidą ir pabaigą. Tai kaimai, pilių, šventovių ir gyvenviečių griuvėsiai.
Krikščionybė pasiekė Japoniją 1549 metais, prie jos plitimo daug prisidėjo jėzuitų misionierius Pranciškus Ksaveras. Netrukus krikščionys pradėti persekioti ir turėjo pasitraukti į pogrindį. 1614 metais krikščionybė Japonijoje buvo visiškai uždrausta baiminantis užsienio, ypač Vakarų, įtakos, o draudimas panaikintas tik 1873 m.
UNESCO apsauga suteikta tik katalikų paveldui, susijusiam su „slaptaisiais krikščionimis“, nes būtent katalikybė pirmoji atsirado Japonijoje drauge su portugalų pirkliais. XVII a. prasidėjus prekybai tarp Japonijos ir Nyderlandų bei Anglijos, protestantizmas neplito, ryšiai buvo tik ekonominiai. Nustojus persekioti krikščionis 1873 m. aktyvūs šalia katalikų tapo ir protestantų misionieriai.
Japonijoje gyvena 126 milijonai žmonių, krikščionys sudaro 2,3 proc.
Išsamiai su „slaptųjų krikščionių“ istorija ir jų saugomu paveldu ir galimybėmis apsilankyti galite susipažinti specialiai tam sukurtame puslapyje anglų ir japonų kalbomis www.kirishitan.jp.
kirishitan.jp nuotraukos
_64x64_9de.jpg)
