Apie ką jie kalbėjo?

Apie šį įvykį papasakojo trys Naujojo Testamento autoriai – evangelistai Matas, Morkus ir Lukas bei trumpai savo antrame laiške užsiminė apaštalas Petras. 

Jėzus iš Nazareto, pasikvietęs tris savo artimiausius pasekėjus Petrą, Jokūbą ir Joną, užkopė į kalną melstis. Jėzui besimeldžiant jo išvaizda pasikeitė, o drabužiai pradėjo spindėti tarsi sniegas. Ir štai apgaubti Dievo šlovės pasirodė du vyrai ir kalbėjosi su Juo. Tai buvo didieji Senojo Testamento pranašai – Mozė ir Elijas. 

Evangelistas Lukas trumpai pamini, kad jie kalbėjosi apie Jėzaus gyvenimo pabaigą, būsiančią Jeruzalėje. 

Manau, tikrai verta savęs paklausti, kodėl artimiausių Jėzaus mokinių akivaizdoje Jėzus, Mozė ir Elijas kalbėjosi apie Jeruzalėje įvyksiančią Viešpaties mirtį.

Visą Šventąjį Raštą galime palyginti su paslėptu lobiu arba uždaryta brangenybių saugykla. Lobio turtus randa tas, kas ieško, saugyklos durys atidaromos tam, kuris beldžiasi.

Dangiškasis Tėvas ruošė apaštalus svarbiausiam įvykiui žmonijos istorijoje, jog tuomet, kai jų mokytojas bus suimtas, neteisingai apkaltintas, išjuoktas, paniekintas, nuplaktas bei nukryžiuotas, jie nesuabejotų, kad visa tai yra Dievo numatyta ir būtinai turi įvykti.

Jau du tūkstančius metų skelbiama apie Kristaus mirtį bei prisikėlimą, ir žmonija iš dalies apsiprato su šia žinia. Dauguma žmonių turi keisčiausių įsivaizdavimų apie šį įvykį ir nesupranta, kodėl tai turėjo įvykti, tačiau nors viena ausimi kažką girdėjo. 

Jėzaus mokiniai, nors ir girdėjo jį apie tai kalbant, visiškai nesuvokė sakomų žodžių prasmės. Tai visiškai neatitiko jų lūkesčių. Jie negalėjo net pagalvoti apie tokią Kristaus gyvenimo žemėje pabaigą. Jie girdėjo Jono Krikštytojo ištarmę: … matydamas pas jį ateinantį Jėzų, prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! (Evangelijos pagal Joną 1 skyriaus 29 eilutė), tačiau jos nesuprato. 

Jėzaus nukryžiavimas ir mirtis jiems reiškė visų turėtų vilčių žlugimą. Tačiau po Viešpaties prisikėlimo, mokinių atmintyje iškilo visa tai, ką jie girdėjo ir matė būdami su juo. Brangenybių saugyklos durys atsivėrė, ir jie pradėjo suprasti didingą, prieš pasaulio sukūrimą Dievo numatytą išgelbėjimą.

Didieji Senojo Testamento pranašai tik skelbė būsiantį įvykį, o Jėzus, žmogus, su kuriuo Petras Jokūbas ir Jonas vaikščiojo, tas pranašystes išpildė.

 

Bendrinti: