.jpg)
Tęsiasi adventas, susikaupimo laikas, kai laukiame Kalėdų. Jėzus iš Nazareto gimė jau daugiau nei prieš du tūkstančius metų, todėl krikščionys šiuo metų laiku pabrėžia, jog dera laukti nebe Jo gimimo, bet antrojo atėjimo. Šis lūkestis gyvas tikinčiųjų širdyse per visą krikščionybės istoriją.
Pirmieji Jėzaus pasekėjai paliudijo, kad patys savo akimis matė ne tik Jėzaus mirtį ant kryžiaus, bet ir Jo prisikėlimą iš mirusiųjų bei žengimą dangun. Tuomet, kai jie žiūrėjo į dangun kylantį Mokytoją bei Viešpatį, Jį nuo jų akių paslėpė debesis, o šalia jų atsiradę du vyrai baltais drabužiais jiems pasakė, kad tas Jėzus, kuris buvo paimtas į dangų, taip pat ir sugrįš.
Vienas iš Jėzaus mokinių, vardu Jonas, užrašė pranašišką viziją, vadinamą „Apreiškimu Jonui“. Jis persakė jam parodytas įvairias alegorijas bei vaizdinius. Tai žmonijos ateities vaizdai. Dalis tų vaizdų yra siaubingi, kiti – šlovingi, dvi žmonijos istorijos pabaigos. Ta žmonijos dalis, kuri priešinosi tiesai ir atsisakė ją pažinti, pateks į nesibaigiančios kančios vietą. O patikėjusieji tiesa, patirs tokį artimą ir nesibaigiantį santykį su savo Kūrėju, kurį suprantamiausiai mums perteikia santuokos metafora. Apreiškimo knygoje tai įvardinta kaip Kristaus (Jis vadinamas Avinėliu) ir Bažnyčios (juo patikėjusiųjų bei laukusių) vestuvės – šlovinga šventė, jaunojo ir jaunosios laukiamiausia diena. Apreiškimo knyga baigiasi tą lūkestį ypač raiškiai perteikiančiais žodžiais: „Taip, Aš veikiai ateinu!“ Amen. Taip, ateik, Viešpatie Jėzau! (Apreiškimo Jonui 22 skyriaus 20 eilutė).
Kiti Jėzaus pasekėjai, apaštalai Paulius ir Petras, taip pat išsakė tą lūkestį: <…> mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes karštai laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų gėdingą kūną ir padarys jį panašų į savo šlovingą kūną ta jėga, kuria Jis visa palenkia sau (Apaštalo Pauliaus laiško filipiečiams 3 skyriaus 20 ir 21 eilutės).
Pirmiausia žinokite, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, gyvenantys savo geiduliais ir kalbantys: „Kur Jo atėjimo pažadas? <...>Tačiau mes pagal Jo pažadą laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas. Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad Jis rastų jus taikoje, nesuteptus ir nepeiktinus (Apaštalo Petro Antrojo laiško 3 skyriaus 3–4 ir 13–14 eilutės).
