Atvaizdas

Skaitant aprašytus Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykius gali kilti klausimas, ką bendro su mūsų dienomis turi tie tolimos praeities įvykiai. 

Ten, pirmojo amžiaus pradžioje Romos imperijos provincijoje gyveno kažkokie fariziejai (tuo metu izraelitų visuomenės gerbiami žmonės), kurie piktinosi pamokslininku Jėzumi iš Nazareto. Jie ieškojo būdų, kaip Jėzų diskredituoti minios akivaizdoje bei apkaltinti maišto prieš romėnus skatinimu. Tie žmonės sugalvojo, jų manymu, gudrią klastą. Keli jų pasiųsti vyrai atėjo pas Jėzų, kai Jis mokė žmones šventykloje, minios akivaizdoje pagyrė Jį, kaip tiesiakalbį mokytoją, kuris, neatsižvelgdamas į asmenis, moko Dievo žodžio tiesų, o tuomet paklausė, ar jie, būdami Dievo tauta, nenusižengia Dievui mokėdami mokesčius okupacinei Romos valdžiai. Mokesčių klausimai visuomet aktualūs žmonėms. Atėjusieji visiems girdint iškėlė savo klausimą – mokėti ar nemokėti. Jeigu Jėzus atsakytų, kad jie turi mokėti mokesčius imperatoriui, Jį būtų galima apkaltinti kolaboravimu su okupacine valdžia. O jeigu sakytų, kad nereikia, – apskųsti romėnams. 

Atrodė, kad Jėzus atsidūrė padėtyje be išeities. Tačiau Jis, nors matė jų klastą, pateikė jiems tokį atsakymą, kuris yra gelbstinčios malonės apraiška, peržengia pirmojo amžiaus ribas ir tinka visų laikų žmonėms.

Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė Jam denarą. Jis paklausė: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus.“ Tuomet Jėzus jiems tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Evangelijos pagal Matą 22 skyriaus 18–21 eilutės). 

Iš Jėzaus atsakymo aišku, kad jie turi mokėti mokesčius imperatoriui, tačiau ką reikėtų atiduoti Dievui? Ant monetos buvo imperatoriaus atvaizdas, ir todėl tai, kas imperatoriaus, reikia atiduoti imperatoriui. Sakydamas, jog Kūrėjui būtų atiduota tai, kas yra Kūrėjo, Jėzus kreipiasi į kiekvieną žmogų, nes visi visų laikų žmonės nešioja savy Kūrėjo atvaizdą. 

Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis (Pradžios knygos 1 skyriaus 27 eilutė).

Kaip valstybės piliečiai yra pavaldūs esamai valdžiai ir moka mokesčius, taip visi žmonės yra Kūrėjo ir Jam turėtų paskirti visą savo gyvenimą.

 

Bendrinti: