Dar negimęs

Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. <...> Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia (Evangelijos pagal Luką 2 skyriaus 1–5 eilutės).

Įsikūnijęs Dievo žodis jau buvo Žemėje. Tiesa, dar motinos įsčiose. Kad išsipildytų pranašų žodžiai, jog Kristus gims Betliejaus miestelyje, Kūrėjas sujudino visą Romos imperiją. Imperatorius išleido įsakymą surašyti visus valstybės gyventojus. Kas galėjo pagalvoti, kad svarbiausias pasaulio įvykis tuo metu buvo dviejų paprastų žmonių kelionė į savo giminės miestą imperijos pakraščio provincijoje (o iš tiesų trijų, ir tai vyko dėl to trečiojo, dar negimusio)?

Niekas iš sutikusių juos kelionės metu net neįtarė, kad jauna besilaukianti moteris nešioja visų žmonių Gelbėtoją.

Kodėl Kūrėjui reikėjo tokios konspiracijos? Mergelė, kuri pagimdys Dievo siųstą žmonijos Gelbėtoją, gyveno ne išpranašautame Betliejaus miestelyje, bet Nazareto mieste Galilėjos srityje, iš kur Izraelio žmonės nesitikėjo jokių gerų dalykų, bet artėjant laikui gimdyti visoje Romos imperijoje paskelbiamas gyventojų surašymas, ir Juozapas su Marija turi vykti į Betliejų.

Tokio slėpimosi priežastis – visus žmones pavergęs blogis. Mūsų protėviai rojaus sode patikėjo melu, ėmė juo vadovautis ir perdavė jį savo vaikams. Tokiu būdu visi žmonės tapo priešiški Dievui. Jėzus Kristus, ateidamas į žemę, atėjo į priešų teritoriją. Kiekviename žingsnyje jo laukė mirtini pavojai. Nuo pat prasidėjimo jo tykojo žmonių sielų priešas, nes iš tiesų Jėzus – tai vienintelė blogio pavergtų žmonių viltis. Kitos niekada nebuvo ir nebus.

Visagalis Kūrėjas patikėjo save jaunai merginai. Jai priimti angelo pasakytus žodžius, kad ji taps nėščia iš Šventosios Dvasios, buvo labai rizikinga. Kas tuo patikės? Toje visuomenėje pastoti ne santuokoje kėlė pavojų ne gerovei, karjerai ar socialinei padėčiai, bet gyvybei.

Jėzus buvo įsikūnijęs Dievo žodis nuo pirmos pastojimo akimirkos. Tai labai svari priežastis susimąstyti apie kiekvieną dar negimusį žmogų, nes jis yra žmogus nuo prasidėjimo.

 

 



Bendrinti: