Du broliai

Tai vyko tolimoje praeityje Romos imperijos okupuotame Izraelyje. Izraelitai stengėsi laikytis iš protėvių perimtų religinių potvarkių, bet taip gyveno ne visi tautos žmonės. Dalis tautiečių paniekino tėvų priesakus ir laužė Dievo įsakymus. Jie nesilaikė moralės normų, parsidavė tarnauti okupacinei valdžiai. Tuo metu tautoje pasklido garsas apie dievotumo mokytoją Jėzų iš Nazareto. Jo pasiklausyti rinkdavosi tie parsidavėliai bei Dievo įsakymų laužytojai. Tautos elito atstovai piktinosi, kad jis priima tokias visuomenės atmatas. Kaip galima su jais būti? 

Jėzus pasakė jiems palyginimą apie tėvą ir du jo sūnus. Vyresnysis uoliai laikėsi namų tvarkos. Jaunėlis nematė savo ateities namuose. Jis norėjo gyventi, kaip jam atrodė tinkama. Atėjęs pas tėvą jis pareikalavo savo dalies. Tėvas padalijo sūnums turtą, ir jaunėlis, pasiėmęs savąją dalį, išvyko į tolimą šalį (toks tėvo poelgis klausiusiems Jėzaus turėjo pasirodyti labai keistas, nes toje visuomenėje sūnus už parodytą nepagarbą tėvui turėjo susilaukti bausmės). Palaidai gyvendamas jis iššvaistė savąją dalį. Šalyje kilo badas. Jaunėlis parsisamdė ganyti kiaulių – dirbti izraelitui labiausiai žeminantį darbą. Tačiau jam nedavė net kiaulių jovalo pasisotinti. Tuomet jis prisiminė tėvo namus ir pagalvojo, kad gal jį, pripažinusį savo nuopuolį, tėvas priims nors samdiniu.

Tačiau tėvas, iš toli pamatęs jį grįžtantį, bėgo jo pasitikti ir, nutraukęs jo pasiruoštą atsiprašymo kalbą, liepė suruošti puotą.

Visą dieną laukuose dirbęs vyresnysis brolis, išgirdęs apie puotą brolio grįžimo proga, labai supykęs  nėjo namo. Tėvas nuolankiai išėjo jo kviesti. Sūnus priekaištavo, kad tėvas jam niekada neatlygino už paklusnumą bei darbą namuose, o štai tam tik sugrįžus jaunėliui, iššvaisčiusiam savąją dalį su kekšėmis, suruošė puotą. Tėvas aiškino sūnui, jog namuose viskas yra jo, ir reikia džiaugtis bei švęsti, nes brolis sugrįžo iš mirties į gyvenimą.

Nei vyresnysis, nei jaunėlis, augdami namuose nesuprato tėvo ir nematė, kiek daug vietos jie abu turi tėvo širdyje. Jie matė tik tėvo turtą.

Mes linkę stotis vieno iš brolių pusėn, o kitą paniekinti, bet šiuo pasakojimu Jėzus atskleidė dangiškojo Tėvo santykį į abu savo sūnus.

Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 16 eilutė).

 

Bendrinti: