.jpg)
Minime trisdešimt metų nuo tos sausio tryliktosios, kai ne tik žodžiais įrodėme, jog mes iš tiesų norime politinės nepriklausomybės. Per visą sovietinės okupacijos laiką buvo žmonių, kurie troško laisvės, aukojosi dėl jos, kovojo pasipriešinimo kovas, patyrė persekiojimus bei tremtį ir meldė, kad okupacija pasibaigtų. Ir štai dar vienas ypatingas momentas kelyje į laisvę – sausio tryliktoji. Beginkliai žmonės be baimės pasipriešino ginkluotai jėgai, ir įvyko stebuklas – ginkluota jėga nepajėgė sustabdyti einančiųjų į laisvę.
Galvojant apie tas dienas, mintyse iškyla viena labai sena Šventojo Rašto istorija – izraelitų išėjimas iš Egipto vergystės. Jų vergija tapo nepakeliamai sunki, jie vaitojo bei šaukė ir buvo išgirsti savo protėvių Dievo. Beginklė tauta, pavergta galingiausios to laiko valstybės, išėjo į laisvę, ir prasidėjo jų kelionė į pažadėtą žemę.
Išėjimas iš Egipto – tik kelio pradžia. Turėjo iš esmės pasikeisti tautos mąstysena. Keturis šimtus metų izraelitai gyveno stabmeldiškoje Egipto karalystėje. Jie įprato matyti gniuždančiai didingas šventyklas ir milžiniškus dievų atvaizdus, bet iš vergijos juos išvedė nematomas Dievas, kuris įsakė jiems nedaryti jokio garbinimui skirto atvaizdo. Visa izraelitų karta turėjo išmirti pakeliui į pažado žemę, nes nepažino savo Kūrėjo, kuris juos išvedė iš stabmeldžių karalystės.
... daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir „jų kūnai liko gulėti dykumoje“. Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė. Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, – kaip parašyta: „Tauta sėdosi valgyti ir gerti, ir kėlėsi žaisti.“ Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai. Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių. Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo. Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 10 skyriaus 5–11 eilutės).
Mums dovanota politinė nepriklausomybė irgi tik kelio pradžia. Ji rodo į nepalyginamai didesnę laisvę pažinti Gelbėtoją Jėzų Kristų ir Juo pasitikėti.
Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai; ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus (Evangelijos pagal Joną 8 skyriaus 31–32 eilutės).
