Miestas

Ar dažnai pagalvojame apie žmonijos ateities perspektyvą? Kai šiandien atsiverti sovietmečio rašytojų-fantastų kūrinius, darosi juokingai graudu, skaitant pasakojimus apie Tarybų Sąjungos ateitį dvidešimt pirmame amžiuje, nes dvidešimtojo amžiaus pabaigoje tos valstybės neliko. Šiandien gali skaityti ir matyti sukurtų įvairiausių ateities vaizdų. Vieni pasakoja apie visišką neviltį, kiti – apie svajonių ateitį.

Tačiau nė vienas tų pasakojimų nėra toks didingas, kaip Šventajame Rašte išpranašauta žmonijos istorijos pabaiga – iš dangaus į žemę nusileidžiantis miestas, dangiškoji Jeruzalė. Skaitant užrašytą pranašystę apie Kūrėjo pastatytą miestą, labai sunku įsivaizduoti, kaip jis atrodo. Visų pirma – milžiniškas dydis. Viena kvadratinio ploto kraštinė – du tūkstančiai kilometrų. Miesto sienos sukrautos iš jaspio (tai toks raudonos, geltonos ar rudos spalvos akmuo, naudojamas kaip brangakmenis), sienų pamatai – iš dvylikos sluoksnių brangiųjų akmenų. Užrašytas kiekvieno brangakmenio pavadinimas. Dvylika miesto vartų – dvylika milžiniškų perlų. Vieni vartai – vienas perlas. O miesto gatvės – grynas auksas.

Tačiau ne tai nuostabiausia. Atrodytų, kad tokiame Dievo pastatytame mieste turėtų būti ypatingai didinga šventykla. Tačiau jokios šventyklos nebus. Jos ir nereikės, nes pats Kūrėjas bus to miesto šventykla. Tam miestui apšviesti nereikės saulės nei mėnulio, nes jame švies Kūrėjo šlovė, ir Dievo Sūnus – Avinėlis, naikinantis žmonijos nuodėmę, bus žiburys mieste. Iš blogio valdžios išvaduotos tautos vaikščios šio žiburio šviesoje ir tautų valdovai atsineš į tą miestą savo šlovę bei garbę. Į jį bus atnešta tautų šlovė ir garbė.

Į tą miestą niekados nepateks tai, kas netyra. Jame nebus melagių bei nešvankėlių.

Jeigu ten nebus nieko netyro, kas galės jame gyventi? Šventojo Rašto pranašystėje užrašyta: Tiktai tie, kurie įrašyti Avinėlio gyvenimo knygoje (Apreiškimo Jonui 21 skyriaus 27 eilutė).

Kokie tai žmonės? Kaip nuvalyti žmogaus sielos purvą? Tyrą žmogų sunkiau įsivaizduoti negu Dievo pastatytą miestą. Ne iš dangaus nusileidžiantis miestas yra didžiausias stebuklas. Labiausiai stulbinantis dalykas yra tai, kad mūsų Kūrėjas įsikūnijo, tapo žmogumi, Jėzumi iš Nazareto – istorine asmenybe, ir savo gyvybės auka nuplovė mūsų sielų nešvarą, kad mes galėtume gyventi mieste, kuriame pats Dievas yra šventykla.