Naujumo viltis

Kiekvieni Naujieji metai žadina gerų permainų lūkesčius bei viltis. Tikimasi, kad prasidėjus Naujiesiems senos bėdos išnyks kaip praėjusių metų kalendoriaus lapai. Ir iš tiesų vaikai sužinos, ko dar nežinojo, jaunuoliai patirs, ko dar nepatyrė, bet taip buvo kiekvienoje žmonių kartoje. Tačiau kiek ilgiau gyvenę šiame pasaulyje nujaučia, kad vėl bus madinga tai, kas jau buvo, kils panašios problemos, kaip ir praeities laikais. Tik žmonių tikriausiai Naujaisiais bus žemėje daugiau, aiškiau taps matomos žmogaus sielos žaizdos, dar padidės informacijos srautai ir bus sunkiau nepaskęsti įvairiausių žinių vandenyne bei atpažinti kalbančius tiesą, o gal, priešingai, sustos globalūs informacijos mainai? Ką gali žinoti? Kiekvienam dalykui yra laikas ir sprendimas, tačiau žmogui tai didelis vargas, nes nė vienas nežino, kas bus ir kada tai įvyks? (Mokytojo knygos 8 skyriaus 6–7 eilutės). Kas pirmomis praėjusių metų dienomis galėjo pagalvoti apie visame pasaulyje sustojusias keliones, tokias Velykas ir Kalėdas, nevykstančius kultūros bei sporto renginius ir dar daugelį kitų dalykų?

Mums norėtųsi sukurti rojų žemėje, ir esame linkę tikėtis, kad ateinantys metai jį priartins. Neturėkime tokių iliuzijų. 

Tai negi iš tiesų nėra jokių naujumo vilčių, negi žmonės nepradės gyventi geriau, nebus sprendžiamos politinės, socialinės, ekonominės, ekologinės, sveikatos bei visos kitos problemos? Tai bus panašu į sutrešusio rūbo lopymą. Vienoje vietoje lopoma, kitoje dar labiau plyšta.

Ko norėtųsi palinkėti prasidedant Naujiesiems? Vis daugiau pažinti savo Kūrėją, kuris ne tik mus sukūrė, bet ir gelbsti iš užburto nevilties rato. Šiame pasaulyje naujumas įmanomas tik žmonių širdyse, kai jos atsiveria gelbstinčiai Dievo malonei ir patiki Jėzaus Kristaus atpirkimu. Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja (Apaštalo Pauliaus Antrojo laiško korintiečiams 5 skyriaus 17 eilutė). 

Ir nepameskime iš akių tos visuotino naujumo vilties, apie kurią mums pranašauja Šventasis Raštas.

Tačiau mes pagal Jo pažadą laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas (Apaštalo Petro Antrojo laiško 3 skyriaus 13 eilutė).

 

Bendrinti: