Priesaikos

Labai tolimoje praeityje buvo užrašytas toks įsakymas: Neprisiekite neteisingai Dievo vardu ir nesutepkite Jo vardo. Šis įsakymas kalba apie žmogišką polinkį įtvirtinti netiesą, net prisiekiant Dievo vardu. Tas polinkis niekur nedingo ir šiandien. Esame linkę savo tikslų siekti bet kokia kaina.

Įsakymas buvo duotas, kad mums parodytų, jog nesame patikimi. Jeigu tokio įsakymo nebūtų, net nežinotume, kaip save vertinti. Nebūtų jokio atskaitos taško.

Tačiau neturėtume suklysti, galvodami, kad tereikia teisingai prisiekti bei vykdyti priesaikas, ir būsi priimtinas savo Kūrėjui. Įsakymas atskleidžia gilią mūsų širdies žaizdą – įsitikinimą, kad meluodami galime pergudrauti savo priešus bei apsaugoti save.

Šventasis Raštas mums liudija, kad toks įsitikinimas įlindo į žmonių širdis ir nepagydomai jas sužeidė pačioje žmonijos istorijos pradžioje. Ir turbūt baisiausias dalykas yra tai, kad mes stengiamės šią savo širdies žaizdą paslėpti ir atrodyti taip, tarsi jos iš viso nėra. Ryškiausias tokio elgesio paveikslas – Šventajame Rašte minimi fariziejai.

Jie buvo Izraelio tautoje gerbiami žmonės, kurie ypatingai stengėsi laikytis visų Senajame Testamente užrašytų Dievo paliepimų bei iš protėvių paveldėtų tradicijų. Fariziejai didžiavosi savo dievotumu ir manėsi esą moralaus gyvenimo ekspertai. Tačiau jų moraliniai gyvenimo standartai visiškai netiko Kūrėjui. Jam reikia ne įvykdytų priesaikų, bet perkeistos žmogaus širdies, išgydytos nuo tikėjimo melu. Tai mums akivaizdžiai parodo paties Jėzaus žodžiai.

Taip pat girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: „Neprisiek melagingai, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas.“ O Aš jums sakau: iš viso neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas, nei žeme, nes ji – Jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. Verčiau jūs sakykite: „Taip“, jei taip, „Ne“, jei ne, o kas  viršaus, tai iš pikto (Evangelijos pagal Matą 5 skyriaus 33–37 eilutės) .

Ką turėtume daryti, kad taptume tiesiakalbiais? Deja, patys esame negabūs išgydyti šią savo širdies žaizdą. Tam, kad iš tiesų įvyktų pokytis mūsų širdyse, žmogumi tapęs Dievas Sūnus Jėzus turėjo paaukoti savo gyvybę už mus, o mes kiekvienas asmeniškai turime patikėti Jo auka ir atsiverti širdis keičiančiai Dievo Dvasiai.