Sutaikinimas

Apaštalas Paulius Korinto tikintiesiems rašė: Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja. O visa tai iš Dievo, kuris per Jėzų Kristų sutaikino mus su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnavimą. Tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų, ir davė mums sutaikinimo žodį. Taigi mes esame Kristaus pasiuntiniai, tarsi pats Dievas prašytų per mus. Kristaus vardu maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“ (Antrojo laiško korintiečiams 5 skyriaus 17–20 eilutės). 

Skaitant šiuos apaštalo žodžius gali kilti daug klausimų. Visų pirma – kodėl mes turėtume taikytis su savo Kūrėju? Negi mes, žmonės, esame Jo priešai? Kodėl sutaikinimas vyksta per Jėzų Kristų? Kodėl reikia skelbti sutaikinimo žinią, jeigu Kūrėjas jau sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų? Kokie tai nusikaltimai? Kaip žmogus tampa Kristaus pasiuntiniu ir ką reiškia tapti nauju kūriniu Kristuje?

Nemažai klausimų, nors, manau, jų gali kilti dar daugiau. Į juos visus dabar neatsakysiu.

Pasižiūrėkime į pirmąjį – negi esame Kūrėjo priešai? Daug kam gali pasirodyti, jog toks požiūris žemina ir gniuždo žmogų. Gal nusikaltėliai, įvairiai skriaudžiantys kitus žmones, ir yra Dievo priešai, bet negi tinka tai  teigti apie visus žmones? Norėdami pabėgti nuo šio teiginio, bandome pasislėpti po įvairiomis tikinčiųjų klaidomis bei „perlenkimais“ ir aiškiname, kad pavadindami mus Kūrėjo priešais, religiniai veikėjai nuo seniausių laikų siekia pavergti ir valdyti žmones.

Tačiau, jeigu išties dėmesingai ir nuoširdžiai susimąstysime apie šį teiginį, pamatysime, kokie aršūs Dievo priešai esame. Kūrėjas mums sako, jog Jis yra vienintelis tikrasis Dievas, kad mes turėtume mylėti Jį ir vienas kitą, gyventi dorai, neapgaudinėdami, nevogdami, nežudydami, nekeikdami, nepaleistuvaudami ir negeisdami svetimo. Bet mums tai nepatinka. Ypač įsakymą nepaleistuvauti ir laikytis santuokinės ištikimybės vadiname praeities prietaru. Mes sėdamės į Dievo vietą, elgiamės lyg niekam neturėtume atsiskaityti už savo gyvenimą ir patys sau bandome įrodyti, jog nesame Kūrėjo priešai. 

Jeigu Kūrėjas nesiektų mus sutaikinti su savimi, patys niekada nepajėgtume su Juo susitaikyti. O susitaikymas įmanomas tik pripažįstant savo padėtį ir atsiveriant Jo žiniai apie Kristaus mirtį už mūsų nuodėmes. 

 

Bendrinti: