Tarpinė stotelė

Dabar, kai gyvename karantino sąlygomis, gana dažnai tenka skaityti bei girdėti tą patį klausimą – ar ši pandemija nėra Dievo bausmė žmonėms, apokaliptinės pabaigos ženklas. Manau, jog kalbėti tokiais žodžiais, kaip Kūrėjo bausmė ar pasaulio pabaigos ženklas, būtų per daug garsu. Greičiau šią negandą derėtų vadinti priminimu, kad pasaulis, kuriame gyvename, yra tik nedidelė, laikina tikrovės dalis – tarpinė stotelė, vieta, kurioje renkamės stotį, į kurią galiausiai nuvyksime. 

Čia, šioje tarpinėje stotelėje, apie galutinę stotį galima išgirsti visokiausių kalbų. Vieni kalba, jog tai ne vienintelė tarpinė stotis, kad jų bus dar labai daug, kol galiausiai pasieksime nenusakomą palaimą, ir nuo to, ką pasirinksime šioje stotyje, priklausys būsimas tarpinių stočių skaičius. Kitais žodžiais tariant, mes vėl ir vėl gimsime. 

Nemaža dalis žmonių kalba, jog nėra jokios kitos – nei tarpinės, nei galutinės – stoties. Visas žmonių gyvenimas yra čia šiame regimame pasaulyje – iš dulkių atėjome, į dulkes pavirsime. Esame begalinės atsitiktinumų virtinės pasekmė, akimirkai atsiradusi betiksliame pasaulyje ir negrįžtamai išnyksianti.

Tačiau Kūrėjas nepaliko mūsų nežinioje. Kiekvienas, uoliai ieškantis atsakymo į esminius gyvenimo klausimus, juos randa ir kiekvienas, prašantis atsakymo, jį gauna. Šioje žemėje mūsų protėviai kartą jau pasirinko netikėti tiesa, ir mes paveldėjome iš jų šį polinkį, bet Dievas suteikė dar vieną galimybę pasirinkti, nes Jis neišsižadėjo nuo Jo nusisukusių savo kūrinių. Mes taip įsijaučiame į šį laikiną gyvenimą, kad prarandame nuovoką, jog esame amžinos būtybės, kurioms suteikta teisė pačioms rinktis amžinąją būtį – amžiną gyvenimą arba amžiną mirtį. Nes yra tik dvi galutinės stotys, ir mūsų žodžiai per silpni nusakyti jas abi. Tiems, kurie pamilo tiesą – amžinasis šlovingas Dievo miestas, o pamėgusiems neteisumą – ugnies ežeras – antroji mirtis.

Pamilti tiesą – tai atsiliepti į Kūrėjo meilę. Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 16 eilutė).  

Pamėgti neteisumą – tai paniekinti Dievo Sūnaus auką už mus. Liepsnojančioje ugnyje Jis atkeršys tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijai (Apaštalo Pauliaus Antro laiško tesalonikiečiams 1 skyriaus 8 eilutė).