Neringa, 33 m., Alytus
Dievas kalbėjo visus šiuos žodžius: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėk kitų dievų šalia manęs. Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų“ (Iš 20, 1-6, taip pat žr. Iš 34, 6-7; Sk 14, 17-18).
Tikriausiai ši hipotezė (giminės ketvirtoji karta, kuri neša sunkią dalią už gimines) kilo iš šio įsakymo, kad bus baudžiami vaikai už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos. Tačiau sužinome ne tik apie bausmę, bet ir apie Dievo gailestingumą, kuris žymiai didesnis, kiek tūkstantis yra daugiau už tris arba keturis. Skaičius nebūtinai reikia priimti matematiniu tikslumu. Šie skaičiai mums duoti, kad padėtų įsivaizduoti ar labiau suprasti Dievo charakterį: Jo meilę, gailestingumą ir teisingumą.
Vėliau Viešpats per pranašą Jeremiją skelbia, kad Dievas ne tik baudžia savo tautą Babilono nelaisve, bet ir parveda iš nelaisvės. Ateis laikas, - skelbia pranašas Dievo žodžius, - kai tai, ką sugrioviau, atstatysiu. Tada nebesakys: „Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys.“ Kiekvienas mirs už savo paties kaltes. Kas valgys rūgščių vynuogių, to dantys atšips (Jer 31, 29-30).
Iš šio teksto sužinome, kad vaikai neatsakys už tėvų kaltes, bet kiekvienas mirs už savo kaltes. Pranašas Ezechielis tęsia Jeremijo mintį.
Ką reiškia ta patarlė, kurią vartojate Izraelio krašte, sakydami: „Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams dantys atšipo“. Kaip Aš gyvas, - sako Viešpats, - šios patarlės nebevartosite Izraelyje. Visi žmonės yra mano: ir tėvas, ir sūnus. Siela, kuri nusikalsta, mirs. Jei žmogus yra teisus ir daro, kas yra teisinga ir teisėta: nevalgo aukštumose, negarbina Izraelio stabų, neišniekina artimo žmonos, nesiartina prie moters jos mėnesinių metu, nė vieno neskriaudžia, skolininkų užstatą grąžina, neapiplėšia, išalkusį pamaitina, nuogą aprengia, neskolina už nuošimčius ir nereikalauja grąžinti su priedu, nedaro neteisybės, teisingai teisia, laikosi mano nuostatų ir vykdo mano sprendimus - toks yra teisus; jis tikrai bus gyvas. Jeigu jam gimsta plėšikas sūnus, praliejantis kraują, kuris daro šiuos dalykus: valgo aukštumose, išniekina artimo žmoną, skriaudžia vargšą ir beturtį, plėšikauja, negrąžina užstato, garbina stabus, daro bjaurius dalykus, skolina už nuošimčius, reikalauja daugiau, negu davė, - argi toks turėtų likti gyvas? Ne, jis neliks gyvas! Kas taip elgiasi - mirs. Jo kraujas kris ant jo. Bet jei jam gims sūnus, kuris matys tėvo nusikaltimus, susipras ir nedarys nieko panašaus: nevalgys aukštumose, negarbins Izraelio stabų, neišniekins artimo žmonos, nė vieno neskriaus, nesulaikys užstato, neplėšikaus, pamaitins alkaną, nuogą aprengs, neskriaus nė vieno, neims nuošimčių ir nereikalaus grąžinti su priedu, laikysis mano nuostatų ir vykdys mano sprendimus, - toks nemirs dėl savo tėvo kaltės, bet bus gyvas (Ez 18, 1-17).
Pranašai skelbė, kad ateina dienos, kai Dievas sudarys naują sandorą (Jer 31, 31-33), kuri buvo sudaryta Paskutinės Vakarienės metu (Mt 26, 27-28).
Šiandien, kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties, bus išgelbėtas (Rom 10, 13); jei nusidėjo ir atgailavo už savo nuodėmes, patiria Dievo atleidimą (1 Jn 1, 9).
Dievas trokšta, kad nė vienas nepražūtų, bet visi būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą (1 Tim 2, 4).
Aš nenoriu mirštančiojo mirties, - sako Viešpats Dievas. - Atsiverskite ir būkite gyvi! (Ez 18, 32).
Jei kalbėsime apie socialinę, ekonominę ar kitas sritis, tai vaikams, kurių tėvai gėrė ar gyveno kitokį bedievišką gyvenimą, kiek sunkiau pradėti naują gyvenimą ir įsilieti į visuomenę. Tačiau su sielų išgelbėjimu tai nesusiję, nes kiekvienas atsakysime už savo kaltes. Be to, reikia prisiminti ir Dievo pažadus: Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: „Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu“ (Hbr 13, 5).
Kristuje mes turime atleidimą, ir Jame visi prakeikimai panaikinami: Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio“ (Gal 3, 13).
Mes esame naujas kūrinys. Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena - praėjo, štai visa tapo nauja (2 Kor 5, 17).
Pastorius Darius Venslovas
_64x64_9de.jpg)
