.jpg)
Laba diena, viena iš krikščionybės kertinių idėjų yra ta, kad Dievas yra absoliučiai tobulas. Tačiau, ar gali absoliučiai tobulas Kūrėjas kurti netobulus kūrinius?
Jeigu tie kūriniai buvo sukurti tobuli ir juos „sugadino" kritęs angelas. O kas „sugadino" jį? Juk ir tas angelas buvo sukurtas Dievo - tobulo Kūrėjo, tad irgi turėtų būti tobulas. Kaip tobulas Kūrėjas gali kurti netobulus kūrinius?
Iš tiesų Dievas yra tikrai tobulai šventas, be menkiausios nuodėmės, ir savo kūrinių negalėjęs kurti nuodėmingais. Tokią Dievo prigimtį patvirtina Jokūbo laiško žodžiai: „Nė vienas gundomas tenesako: „Esu Dievo gundomas". Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo. <...> Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi" (Jok 1,13.17).
Taigi kūrinių netobulumo šaknų reikėtų ieškoti ne Kūrėjuje. Ne Dievas „sugadino" kritusį angelą ir pirmuosius žmones, per kuriuose sugedome ir mes visi. Dievo tobulumas ypatingas tuo, kad Jis panoro bendrauti su savo kūriniais, kai ir jie to paties savanoriškai panorėjo. Jis neprimetė savo bendrystės, bet pakvietė laisvu apsisprendimu ją priimti. Kaip žinome, tiek iš pradžių angelas, tiek vėliau jo paskatinti Adomas su Ieva patys pasirinko atmesti taikingą Dievo bendrystę, užsidegę ambicija prilygti Dievui: „Tu sakei savo širdyje: „Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje. Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!" (Iz 14,13-14). „Gyvatė atsakė: „Nemirsite! Dievas žino, kad tą dieną, kurią valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga." (Pr 3,4-5).
Pirminis netobulumas pasireiškė kūrinių nepasitenkinimu savo padėtimi ir užsigeidimu šlovės, noru prilygti Dievui. Sutikime, jog Dievas negalėjo savo kūrinių kurstyti prieš save. Greičiau kūriniai vadovavosi jiems suteikta laisva valia rinktis, ką panorėjo. Jie panoro prilygti bendravimo partneriui - Dievui. „Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį." (Jok 1,14-15). Tad Dieve įžvelgus ne draugą, o konkurentą, bendrystė tapo negalima - tiek Liuciferis („Ryto aušros sūnus," „šviesos nešėjas"), tiek Adomas su Ieva buvo atskirti nuo Dievo: „Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę." (Iz 14,15); „Todėl Viešpats Dievas išvarė jį iš Edeno sodo dirbti žemę, iš kurios jis buvo paimtas." (Pr 3,23).
Taigi ne Dievas kuria netobulus kūrinius, o kūriniai, turėdami laisvą pasirinkimo valią, netobulai pasirenka ir dėl to, deja, patys nukenčia...
Pastorius Mindaugas Sakalauskas
