2009 02 19 I Būti Dievo vaiku

Krikščionybė - viena iš daugelio religijų, o Jėzus Kristus - vienas iš daugelio viešpačių. Kuo Kristus pranašesnis už kitus viešpačius, kad būtų verta Juo tikėti, neabejojant, kad gali „prašauti pro šalį"?
Dalia

Vilnius




Norėdamas tiksliau atsakyti į jūsų klausimą, turėčiau ir jums užduoti klausimą: ką jūs laikote pranašumu? Jeigu pranašumas yra materiali sėkmė, pripažinimas, padėtis visuomenėje, tada Kristus nedaug kuo pranašesnis už įvairių religijų atstovus - ne to atėjęs į žemę Jis siekė ir ne to siekti ragina tikinčiuosius.

Jeigu pranašumai yra amžinasis gyvenimas, Dievo įsakymų laikymasis, sugebėjimas mylėti, atleisti ir aukotis, tada Kristus be abejonės yra pranašesnis. Kristus - vienintelis iš viešpačių (kaip jūs sakote), kuris už savo skelbiamą tiesą laisva valia paaukojo savo gyvybę (Jn 10, 17-18). Be Jo mirties ir prisikėlimo nebūtų krikščionybės. Jėzus visų pirma atėjo ne tam, kad padarytų žmones truputėlį geresnius, bet tam, jog žmonija pamatytų savo tragišką padėtį amžinybės kontekste ir tai pamačiusi galėtų ne truputį „pasitempti" prieš Dievą savo pastangomis, bet atgailaudama už savo nuodėmes ir tikėdama Kristumi gimtų iš naujo (iš aukšto) (Jn 3, 3).

Kitais žodžiais tariant, visų pasaulyje sutinkamų religijų, išskyrus krikščionybę, esmė - stengtis padaryti žmogų geresnį, labiau dvasingą ir, kiek įmanoma natūralioms žmogaus pastangoms, jį patobulinti. Jėzus tuo ir pranašesnis, kad Jis ne pražuvusio žmogaus išorę „dailina" (padaro labiau dvasingą), bet keičia žmogų iš esmės, iš vidaus, ir tai vyksta ne geros idėjos dėka, bet per gimimą į Dievo karalystę. Jis turi galią prikelti žmogų iš dvasinės mirties. Visų pirma Jėzus parodo žmogui tikrą jo būklę, o po to kviečia tikėti tuo, ką Jis padarė dėl kiekvieno - prisiėmė žmonijos nuodėmes ir mūsų vietoj mirė ant kryžiaus, kaip mūsų pakaitalas (Fil 2, 8-10). Jam atiteko kančia ir mirtis, kuri už visus nužengimus teisėtai priklausė mums, o mums atiteko Jam priklausantis, bet mums padovanotas amžinasis gyvenimas, džiaugsmas ir ramybė, kurių Jis buvo vertas.

Jėzus pranašesnis tuo, kad iš nuodėmingo žmogaus Jis nieko nereikalauja, bet pirmas jam dovanoja amžinąjį gyvenimą ir kviečia sekti Juo ne kaip idėja, bet kaip gyvu asmeniu (Rom 14, 7).

Kitais žodžiais tariant, Jėzus atėjo ne pasipelnyti iš vargstančios žmonijos skausmo, kaip kai kurių religijų įkūrėjai, kurie sudaro žmonėms apgaulingą pamaldumo vaizdą, pataikauja žmonijos kūniškumui, sakydami, kad šiaip jau viskas su žmonija gerai, tik reikia truputėlį čia, truputėlį ten „patvarkyti".

Jėzus, kaip vienas iš Šv. Trejybės asmenų - Dievas Kūrėjas, mato tikrąją žmonijos padėtį, kad ji nepataisomai sugedusi, mirusi. Ir vienintelis dalykas, ką galima padaryti, tai gimti iš aukšto, gimti iš naujo, gimti dar kartą, bet ne į šią žemę, nes mes joje jau esame, bet į dangaus karalystę, kuri prasideda jau čia, žemėje.

Nė viena religija nepasiūlys jums tapti Dievo vaiku. Niekas kitas, apart Jėzaus, nesutaikys jūsų su visagaliu Dievu, kuris teis kiekvieną žmogų ir kiekvieną religiją. Jėzus nesiūlo ypatingo efekto šiame gyvenime, bet Jis siūlo vienintelę galimybę išsigelbėti nuo šį pasaulį ištiksinčios Dievo rūstybės.

Pastorius Romas Tuominis


Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: