393 | 2012 08 17 | Apaštalų veikla

Sveiki, kadangi Jūs esate geriausi specialistai Biblijos tematikoje, turiu keletą klausimų apie apaštalus Paulių ir Petrą. Toliau pateikiu keletą epizodų iš Naujojo Testamento.

Siųsdamas apaštalus (Mt 10, 8-9, taip pat: Mk 3,14-19; Lk 9,1-6) Kristus aiškiai jiems nurodė: gydykite žmones ir neimkite jokių pinigų. Po Kristaus mirties apaštalai elgiasi kitaip: Apd 13, 9-11apaštalas Paulius suluošina žmogų (atima žmogui regėjimą), Apd 5, 1-11 apaštalas Petras ima iš žmonių pinigus, o tuos žmones, kurie atneša ne visus pinigus, Petras žudo vietoj.

Mano klausimai būtų tokie:
1) Ar Kristus kada nors žalojo ir žudė žmones? Ar Kristus kada nors ėmė pinigus?
2) Ar Kristus kada nors liepė savo mokiniams žalot ir žudyt žmones? Ar Kristus kada nors liepė imt pinigus?
3) Kaip aiškina krikščionių bažnyčia tokį Pauliaus ir Petro elgesį?

Nekantriai laukiu Jūsų atsakymų ir paaiškinimų.


 
Laba diena,

Be abejonės, malonu girdėti, jog laikote mus bibliškai išprususiais ir pateikiate jus dominančius klausimus, kylančius iš Šventojo Rašto skaitinių. Te Jūsų noras pažinti Bibliją veda į dar gilesnes jos studijas.

Jūsų klausimai rodo, jog darote prielaidą, kad apaštalai nesivadovavo Jėzaus priesakais, bent jau kai kuriais. Tačiau jūsų pateiktos nuorodos šios prielaidos nepagrindžia, net, priešingai, ją paneigia. Nekalbant jau apie platesnį Naujojo Testamento kontekstą, kuris neleidžia dvejoti Jėzaus Kristaus misijos tęstinumu apaštalų tarnystėje.

Pradėkime nuo pirmos ištraukos (Mt 10, 8-9). Iš tiesų Jėzus, siųsdamas 12 apaštalų, įsakė neimti į kelionę pinigų nei rūbų, nei apavo, tuo nurodydamas, jog evangelistai pragyvens iš žmonių, kurie patikės jų skelbiama žinia, geravališkų aukų. Atkreipkite dėmesį į tai, jog būtent remiantis Mt 10, 1-15 apaštalai turėjo teisę apsistoti pas tuos, kurie juos priims, ir tikėtis, jog jų būtiniausi poreikiai bus patenkinti. Šią nuostatą vėliau įvardija Paulius Pirmame laiške korintiečiams: Ar nežinote, kad tie, kurie tarnauja šventykloje, valgo iš šventyklos pajamų ir kad aukuro tarnai gauna dalį aukų? Taip ir Viešpats patvarkė, kad Evangelijos skelbėjai gyventų iš Evangelijos (1 Kor 9, 13-14).

Beje, klystate galvodamas, kad Jėzus Kristus niekuomet nepriimdavo aukų. Lukas pasakoja, jog Jėzui ir apaštalams savo turtu patarnavo moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių ir ligų (Lk 8, 2-3).
Apaštalų darbų 4 skyrius, kurį cituojate, vėlgi neturėtų sukelti nepasitikėjimo apaštalais. Dėl tikinčiųjų dosnumo bendruomenė galėjo išsilaikyti pati ir paremti mažiau pasiturinčius bei našles (apie tai, jog bažnyčia jomis rūpinosi, skaitome 6 skyriuje). Beje, tai, jog aukos nebuvo „prievartinės" sužinome iš paties Petro lūpų, kai jis sako Ananijui (tekstas vėlgi jūsų minimas): Argi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? (Apd 5, 4).

Galima būtų samprotauti, kodėl bendruomenės nariai buvo tokie dosnūs ir rėmė bažnyčią: ar todėl, kad apaštalai jais manipuliavo, ar, priešingai, todėl, kad savo pasiaukojimu įkvėpė? Nedvejoju, jog būtent apaštalų pasišventimas skatino aukotis ir kitus. Juk tekste toliau pateikiamas Barnabo, kuris vėliau tapo apaštalo Pauliaus bendražygiu, pavyzdys (Apd 4, 36-37).
Pats Paulius ne sykį pabrėžia, jog klasta ir godumas jam buvo svetimi. Pavyzdžiui: Nė iš vieno negeidžiau nei sidabro, nei aukso, nei drabužio. Jūs žinote, kad mano ir buvusiųjų su manimi reikalams tarnavo šitos va mano rankos (Apd 20, 33-34).

Jūsų pateikiamos vietos iš Apaštalų darbų knygos apie „žmonių žalojimą" reikalautų didesnės apimties aptarimo. Čia tik paminėsiu, jog ne apaštalai „luošino" nekaltus žmones, o teisingas Dievas teisė nusidėjėlius, įžūliai besielgiančius šventojo Dievo akivaizdoje. Šie keli nutikimai nėra būdingi Naujojo Testamento laikotarpiui, panašių ženklų aptinkame Senajame Testamente. Tačiau jie primena, jog Kristus yra ne tik visų žmonių Gelbėtojas, bet ir Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas (Apd 10, 42), bei tai, jog mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų pagal tai, ką jis, gyvendamas kūne, darė - gera ar bloga (2 Kor 5, 10).

Naujojo Testamento tekstas nepatvirtina jūsų prielaidos, bet atskleidžia visai kitokį apaštalų paveikslą. Pirmieji Jėzaus mokiniai brangino savo Mokytojo ir Viešpaties žodžius ir stengėsi nuoširdžiai laikytis Jo įsakymų, nors ne visuomet tai pavykdavo. Tai, beje, patvirtina ir faktas, jog beveik visi apaštalai mirė kankinių mirtimi (nors apie tai sužinome iš Bažnyčios Tėvų raštų, o ne Naujojo Testamento). Galima būtų diskutuoti, ar vėlesniais amžiais bažnyčia nenusisuko nuo Kristaus įsakymų, tačiau dvejoti ankstyvosios bažnyčios nuoširdžiu tikėjimu tikrai neverta.

Pagarbiai,
dr. Giedrius Saulytis 

 



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: