„Argi aš savo brolio sargas?“

„Nė vienas iš mūsų negyvena sau...“ (Rom 14, 7).

Ar kada esi pagalvojęs, kad Dievui esi atsakingas už kitus žmones? Pavyzdžiui, jeigu savo asmeniniame gyvenime leisiu sau bent kiek nusigręžti nuo Dievo, kentės visi aplinkiniai. Mus visus „kartu ... perkėlė...  į dangiškąjį gyvenimą... *(Ef 2, 6). „Jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai“. Jei pataikausi savo fiziniams poreikiams, būsi per daug nerūpestingas, morališkai nejautrus ar dvasiškai silpnas, kentės visi, kurie bendrauja su tavimi. Tačiau tu klausi: „Ar yra kas nors, kas galėtų atitikti tokius griežtus reikalavimus?“. „Mūsų tinkamumas iš Dievo...“ ir vien Dievo (2 Kor 3, 5).

„Jūs tapsite mano liudytojais...“ (Apd 1, 8). Kiek mūsų norėtų visą savo emocinę, protinę, moralinę ir dvasinę energiją skiri Jėzui Kristui? Štai apie ką kalba Dievas, vartodamas žodį liudytojas. Tačiau tam reikia laiko, kad pakentėti. Kam Dievas mus paliko žemėje? Ar tiesiog tam, kad būtume išganyti ir šventėtume? Ne, kad tarnautume Jam. Ar noriu dėl Jo būti laužoma duona ir išliejamu vynu? Ar noriu šiame amžiuje ir gyvenime turėti vienut vienintelę vertę ir tikslą – būti naudojamam, idant vyrai ir moterys gręžtųsi į Viešpatį Jėzų Kristų? Mano gyvenimas tarnaujant Dievui yra būdas Jam padėkoti už Jo nenusakomai nuostabų išganymą. Atminkime, jei atsisakome Jam tarnauti, Dievas gali bet kurį iš mūsų atmesti, ... kad kitus mokydamas pats nepasidaryčiau atmestinas“ (1 Kor 9, 27),

 

*Red. past.: Citata paimta iš Biblija. Šventasis Raštas. Brookfield,IL,1988.

 

Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“

Bendrinti: