Mūsų priebėga

Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga. (Ps 62, 8)
Tuo metu, kai mūsų sielos priešai yra užkietėję, subtilūs ir galingi, o mūsų dvasiniai rėmai netvirti, ypač svarbu gyventi taip, kad nuolat atmintume šias iš snaudulio žadinančias aplinkybes.
Kas dar gali vertingiau ir svarbiau nei gyventi, neprarandant budrumo - budėti ir melstis, kad nepatektume į pagundą? Savo silpnumo ir netinkamumo suvokimas turėtų nepalikti mūsų minčių ir nuolat atsispindėti elgesyje. Prigimties sugedimas - tai priešas, kuris visuomet su mumis, visuomet mumyse, kol gyvename žemėje, ir jis tvirtai pasiryžęs pasiduoti bet kokiai išorinei pagundai. Taigi su visu kruopštumu saugokime savo širdis. Stebėkime, budriai stebėkime visas savo mintis, veiksmus ir tendencijas. Atpažinkime, iš kur jie ateina ir kurlink veda dar iki tol, kol pradėsime siekti juose slypinčių tikslų... Šis suvokimas turėtų įkvėpti kiekvieną Dievo vaiką maldoje nuolat parklupti ant kelių ir tai daryti itin dažnai, nuolankiai ir karštai - gyventi tarsi prie malonės sosto ir niekada neatsitraukti ten, kur tyko pavojai. Tikra tiesa yra tai, kad kuo geriau matome savo priešininkų galybę ir pavojus, kuriuos jie mums kelia, tuo labiau turime lavintis karštoje maldoje. Ar gali, krikščioni, likti šaltas ir abejingas, vangus ir nerūpestingas, kai pasaulis, kūnas ir velnias yra nenumaldomi ir nenuilstantys tavo priešai?

Abraham Booth

Abraham Booth (1734-1806 m.) buvo anglų baptistų tarnautojas. Žymiausias jo veikalas The Reign of Grace (Malonės viešpatystė), iš kurio ir paimta ši citata.