Pasityčiojimas iš Tolkieno

Retai rašau kino filmų recenzijas ar komentarus masinės kultūros įvykiams, tačiau po antrosios „Hobito“ ekranizacijos dallies nebesusilaikiau. Pernelyg nuvilianti ir banali ji pasirodė. Tiesa, jau teko skaityti ne vieną kritišką atsiliepimą apie filmą, tačiau guodžiau save, kad viskas negali būti tiek blogai.
Deja, kritikai, kaip įsitikinau, buvo pernelyg atlaidūs ir nuosaikūs. „Smogo dykynė“ pranoko blogiausius nuogąstavimus. Tie, kurie vis dar nori pažiūrėti filmą, toliau gali nebeskaityti, tačiau nuoširdžiai nepatariu jiems gaišti laiką ir pateiksiu keletą argumentų.

Gerai žinoma, kad filmo kūrėjas Peter Jackson daug ką pridėjo prie  tos istorijos, kurią „Hobite“ papasakojo R. Tolkienas. Jam reikėjo  nedidelį apsakymą išplėsti į pompastišką epą. Kol nepažiūri kino filmo, sunku net patikėti, kokie netikę ir absurdiški visi „papildai“. Filme mes aptinkame daug personažų, kurių nėra knygoje. Taip pat ir siužetines linijas, neturinčios jokio ryšio su pagrindiniu pasakojimu.  Scenarijaus kūrėjui norėjos pavaizduoti ir „blogiečius“, kurie primintų „Žiedo valdovo“ trilogiją. Taip pat pridėta ir viena meilės istorija, kuri išbalansuoja siužetą. Nežinia kodėl perdarytos ir esminės knygos scenos ir pridėta daugybė batalinių scenų, kurios reikalingos tik tam, jog filmas taptų ilgesnis.

Galbūt nėra beprasmiška, jog P. Jackson į filmą įvedė kelis naujus herojus - miškų elfus. Elfams tenka svarbus vaidmuo ir Tolkieno kūrinyje. Tačiau visiškai nesuprantama ir nepriimtina, kam reikėjo sukurti absurdišką Legolaso, išsidažiusios elfės ir vieno iš nykštukų meilės trikampį. Žiūrėti, kas vyksta ekrane tiesiog nebelieka jėgų.

Filmo trūkumus pagilina ir tai, kad režisierius atkakliai ir negrabiai verčia žiūrovus prisiminti analogiškas scenas iš „Žiedų valdovo“ trilogijos. Sunkiai pateisinamas ir banalus sprendimas - elfė Tauriel, kurią vaidina Evangeline Lilly, tapo burtininke, tokią kaip ir Arvena „Žiedo brolijoje“. Visa tai tik filmo ištęsimui iki beprotiško ilgio - 161 minutės. Visi režisieriaus „papildai“ atima tiek laiko, kad antroji trilogijos dalis lieka neišbaigta. Kai režisierius pagaliau pradeda pasakoti istoriją, primenančią tą, kurią užrašė Tokienas, situacija tik blogėja. Filmo gale režisierius įveda keletą konfliktų tarp Smogo ir nykštukų, kurių knygos tekste net nebuvo. Susidūrimai beprasmiški, nebet juos galima paaiškinti tuo, kad suteikia galimybę Richardui Armitage, kuris vaidina Toriną, parodyti, jog jis rūstus ir ryžtingas. Benedict Cumberbatch, kuris įgarsina Smogą ir daro tai puikiai, nepajėgia bent kiek išgelbėti kino filmo garbės. Galbūt jei P. Jackson būtų apsiribojęs dviem filmais apie Hobitą, tai galėtų siužetą ištęsti be visų drąstiškų turinio deformacijų. Deja, dabar antrąją trilogijos dalį tenka vadinti pasityčiojimu iš knygos siužeto ir  žiūrovų įžeidimu.

Pagal The American Conservative parengė A.N.

Iliustracijoje kadras iš filmo "Hobitas: Smogo dykynė / The Hobbit: The Desolation of Smaug", 2013. Režisierius Peter Jackson. JAV, Australija.

Bernardinai.lt