Ačiū, Viešpatie, kad radai mane

Viešpatie, Tu radai mane išsigandusią, neramią, be vilties, baigiančią ikimokyklinio ugdymo specialybę tuometinėje J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje Panevėžyje. Baigus mokslus buvo sunku rasti darbą, nes 1992 metais buvo uždarinėjami vaikų darželiai, atleidžiamos iš darbo auklėtojos, o aš jauna, ką tik baigusi mokyklą, be patirties... Grįžau į Šiaulius. Ką veikti, kaip užsidirbti, kaip pragyventi? Išgyvenau didelę baimę – ką daryti?

Gimiau netikinčioje šeimoje. Tavęs niekas nepažinojo, niekas Tavimi netikėjo, niekas Tavęs nemylėjo ir nešlovino, kaip Tu esi vertas. Niekas man negalėjo pasakyti, koks Tu esi.

Sutvėrei mane pagal savo atvaizdą, kad tikėčiau Tavimi, mylėčiau Tave ir garbinčiau Tave.

Pirmąkart sutikau Tave mažoje sekmininkų bendruomenėje. Atėjau smalsumo vedama – kur vakarais išeidavo bendrabučio kambario draugės? Jos grįždavo ramios, susimąsčiusios ir vis kalbėdavo apie Tave. Ir aš labai norėjau susitikti su Tavimi, ką nors sužinoti apie Tave. Tą vakarą man labai patiko Tave garbinančios giesmės. Tada švelniai prisilietei, – suvirpėjo širdis, užplūdo neapsakoma ramybė ir jaukumas. Tu apgaubei mane savo tėviškais sparnais. Supratau, kad Tu esi tikras, gyvas, pilnas ramybės ir paguodos, nebeliko jokios baimės. Norėjau išsaugoti šį pojūtį ir tikrumo jausmą. Tai buvo nepakartojama.

Grįžus į Šiaulius, galvoje sukosi viena mintis: kur rasti Tave, kur Tu esi, kur yra tie žmonės, kurie moka džiaugtis Tavimi, pasitikėti Tavimi ir visa širdimi mylėti Tave? Tu ir tuomet neužtrukai. Mano kaimynas pakvietė ateiti į tikinčiųjų susirinkimą Šiauliuose, „Palydovo“ kino teatre. Taip ir likau tarp mylinčiųjų Tave. Giesmės Tau užbūrė mane – jos taip gražiai išreiškia dėkingumą Tau, atskleidžia Tavo gerumą ir tai, kiek daug padarei dėl manęs. Ėmiau trokšti Tau tarnauti – pradžioje tarnavau vaikams, vėliau – bažnyčios chore.

Dabar gyvenu Pasvalio rajone, esu Pasvalio bažnyčios „Tiesos žodis“ vyresnioji.

Gyvenimas su Tavimi – gražus nuotykis, jame yra visko: ir skausmo, ir džiaugsmo, liūdesio ir vilties. Viena žinau tikrai – Tu niekada manęs nepaliksi, nenuvilsi, būsi šalia, guosi ir stiprinsi, vesi už rankos, globosi ir visada mylėsi. Ačiū Tau!

 

 

Bendrinti: