Aš ieškojau Tavęs

Aš ieškojau Tavęs, neradau,
Nors buvai, Tu buvai taip arti.
Aš bijojau ir kartais verkiau,
Nes Tavęs nejutau dar širdy.
 

Aš ieškojau, ieškojau Tavęs,
Ir per negandas savo ėjau.
Ten įmindamas skausmo pėdas,
Vis kas žingsnį, kas žingsnį skaudžiau.
 

Aš ieškojau, buvai taip arti,
Bet ir šauktis Tavęs nedrįsau
Dėl pėdų, skaudžių savo kely.
Kad Tu man neatleisi, maniau.
 

Aš ieškojau Tavęs, bet radau,
Kai pakilti nebuvo jėgų.
Tik per savo klaidas supratau –
Tavo meilė neturi ribų.
 

***

Brangiausias Atpirkėjau,
atleisk, kuo nusidėjau,
Atleisk ir neprimink senų klaidų...
 

Tavęs aš nepažinęs
į nebūtį skubėjau
Ir daug tamsoj praleidau valandų...
 

Išgirski mano raudą,
Sutvarstyki, kur skauda
Ir atgailą Tu mano išklausyk...
 

Be Tavęs sielai šalta.
Akis keliu į skliautą.
Atleisk, ir mano širdį nuramink...
 

Tu – man šventa paguoda,
Tikėjimu, kur duota...
Tu – amžinybės Viešpats man esi.
 

Ateik į mano širdį,
gyvenimą banguotą,
Nes be Tavęs kelionė ši sunki…

/Nerijus Drūlia/