„Ir jus, mirusius nusikaltimais ir jūsų kūno neapipjaustymu, Jis atgaivino kartu su Juo, atleisdamas visus nusikaltimus. Jis ištrynė skolos raštą su mus kaltinančiais reikalavimais, raštą, kuris buvo prieš mus, ir panaikino jį, prisegdamas jį prie kryžiaus“ . Kolosiečiams 2, 13-14
Visas pasaulio religijas galima priskirti vienai iš dviejų stovyklų: įstatymiškumo stovyklai arba malonės stovyklai. Arba viską daro žmogus, arba viską daro Dievas. Išgelbėjimas suteikiamas kaip atlygis už padarytus darbus, arba išgelbėjimas duodamas kaip dovana Kristaus mirties dėka.
Įstatymo žmogus tiki, kad jo paties elgesys yra lemiamas veiksnys siekiant išganymo. Jei gerai atrodote, teisingai kalbate ir priklausote teisingai grupei ar teisingai bendruomenei – būsite išgelbėtas. Didžiausia atsakomybė gula ne ant Dievo, bet ant jūsų pečių.
O koks viso to rezultatas? Išorinis blizgesys. Kalba graži, žingsniai teisingi. Tačiau pažvelkite atidžiau. Paklausykite įdėmiau. Kažko trūksta. Ko? Džiaugsmo. O kas tai? Baimė (kad padarysite nepakankamai). Pasididžiavimas (kad jau padarėte pakankamai). Nusiminimas (kai suvokiate, jog suklydote).
Dvasinio gyvenimo negalima prilyginti žmogaus pastangoms. Jis įsišaknijęs Šventojoje Dvasioje ir Jos valdomas. Kiekvieno dvasinio laimėjimo autorius ir vykdytojas yra Dievas.
Max Lucado „Malonė šiai akimirkai“
_64x64_9de.jpg)
