(Dievas) gali išlaikyti jus nenupuolusius < ... >
Jud 1, 24
Mes esame didelio žygio dalyviai – kopiame į kalną. Uola aukšta, ir kopimas reikalauja pastangų. Pirmąjį žingsnį žengėte tada, kai išpažinote Kristų esant Dievo Sūnų. Jis aprūpino jus kopimo apsaugomis – davė Šventąją Dvasią. Į rankas įdavė lyną – savo Žodį.
Pirmieji jūsų žingsniai buvo tvirti ir ryžtingi, bet ilgainiui atėjo nuovargis. Kylant vis aukštyn radosi baimė. Kojos neberado kur atsiremti, akimirkai praradote koncentraciją, nebeišlaikėte ir pradėjote kristi, Akimirką, kuri jums atrodė kaip amžinybė, siaubingai ritotės žemyn. Negalėdamas įsitverti. Nevaldydamas kūno. Nesiorientuodamas. Išmuštas iš pusiausvyros.
Bet tuomet išsitempė linas, ir ritimasis žemyn baigėsi. Kybojote laikomas apsaugų, ir paaiškėjo, kad jos tvirtos. Griebėtės lyno, ir jis pasirodė esąs patikimas. Ir, nors nematote savo vedlio, tačiau pažįstate Jį. Žinote, kad Jis stiprus. Ir žinote, kad Jis pajėgus išlaikyti jus, kad nenupultumėte.
Max Lucado „Malonė šiai akimirkai“
_64x64_9de.jpg)
