2015-ųjų paauglių vasaros stovykla – „Žiedo brolija. Misija įmanoma“

Šįmet stovyklos programa rėmėsi Dž. R. Tolkino trilogija „Žiedų valdovas“, todėl vyriausias būrys buvo „Entai“, jaunesnieji – „Elfai“ ir „Nykštukai“, o jauniausieji – „Hobitai“. Visi keturi būriai su vadovais vienijosi į „Žiedo broliją“, kurią sudarė 96 brolijos nariai. Stovykloje buvo daug įvairiausių veiklų, netrūko ir Dievo žodžio. Kiekviena diena buvo skirta vis kitai temai: pašaukimas, draugystė, ištikimybė, ištvermė, pasiaukojimas, nuodėmės išsižadėjimas, dvasiniai ginklai mūsų kasdienybėje. Šias temas galėjome nagrinėti tiek tarpusavio santykių, tiek santykių su Dievu kontekste.  

Visos stovyklos metu mokėmės ritminę „puodelių dainą“ (cup song). Paskutiniąją dieną, jau susirinkus prie bendro stalo valgykloje, šis ritminis kūrinėlis su Džiugo sukurtais žodžiais suskambo visu grožiu. Sunku net išvardinti viską, kas įvyko per tas stebuklingas septynias dienas: Bilbo gimtadienis su giminių varžytuvėmis, naktinis žaidimas su žiedų ir misijų įteikimu, kitą dieną – estafetės „Draugystė“, vakaras apie santykius (buvo kalbama apie vaikų santykius su tėvais, su draugais, santykius tarp mergaičių ir berniukų). Vėliau gaminome „ginklus“ ir dalyvavome „Nykštukų“ protmūšyje, o po jo patraukėme į žygį su nakvyne miške. Grįžus vyko Vandens šventė ir Elfų talentų vakarėlis.

Paskutiniąją dieną įvyko didysis mūšis, o vakare buvo nuostabus šlovinimo vakaras. Bet viskas tuo nesibaigė. Stovykloje visi dalyviai turėjo po medinį žiedą, ant kurio rašė savo nuodėmes. Paskutinę naktį teko šį žiedą sudeginti. Tai – simbolinis veiksmas, padedantis apsispręsti kovoti dvasines kovas savo gyvenime.  Sudeginę žiedus visi „brolijos“ nariai gavo dovanų apyrankę su kryžiaus simboliu – kaip priminimą, kad Viešpaties auka ant kryžiaus – tai mūsų kelias į dvasinę laisvę.

Norisi dėkoti Viešpačiui, vadovams, jų pagalbininkams, paaugliams ir tėvams, kurie patikėjo mums savo vaikus. Taip pat norime padėkoti ir bendrijai „Tikėjimo žodis“ už finansinę paramą paauglių ir vaikų stovykloms. Ačiū visiems, o pabaigai – keli paauglių atsiliepimai.

 Titas J.: Buvo nerealus laikas! Šios septynios dienos buvo pačios nerealiausios! Labai noriu padėkoti savo „Entų“ būriui! Jūs esate geriausi! Džiaugiuosi, kad su jumis susipažinau! Ačiū visiems stovyklautojams, kad buvote kartu, kad dalyvavote visose veiklose, už tai, kad atvažiavote ir linksminotės!

Dėkoju visiems vadovams ir vadovėliams! Be jūsų sunkaus darbo ši stovykla nebūtų įvykusi! Dėkoju, kad galėjau laisvai bendrauti, kartu diskutuoti! Ačiū už visas nerealias veiklas: už varžybas, už mankštas, už žygį!

Ir didžiausias dėkui Jam, mūsų Viešpačiui! Pagal orų prognozes visą savaitę turėjo lyti, bet mes meldėmės, ir Jis atsakė į mūsų maldas – oras buvo puikus! Dėkoju Jam, kad Jis yra ištikimas, nepalieka mūsų ir mus myli! Nepaprasta matyti, kaip Jis veikia mūsų gyvenime! Išsaugokite stiprų tikėjimą! Niekada nepasiduokite ir neabejokite!

Ačiū dar kartelį Jums visiems! Iki kitų susimatymų! Dievas myli kiekvieną iš mūsų!

***

Ainis S.: Paauglių stovykloje dalyvavau pirmą kartą. Labai patiko. Patiko daryti žiedus ir dailinti juos visą stovyklą, patiko žygis, kurio metu galėjome bendrauti. Gera buvo pamatyti draugus, su kuriais pasimatau tik stovyklose, susipažinau su kitais vaikais iš kitų miestų.

Ypatingas buvo šlovinimo vakaras, kuris visai neprailgo. Tai buvo puikus laikas.

Ačiū Rasai ir Jurgitai bei mūsų būrio vadovams ir vadovėliams. Kviečiu į stovyklą visus, kurie mėgsta iššūkius, negulinėja, aktyviai visur dalyvauja. 

Kristė ir Danielė: Važiuodamos į stovyklą tikėjomės susirasti naujų draugų ir savo širdimis priartėti prie Dievo. Stovykla pranoko mūsų lūkesčius. Laikas pralėkė akimirksniu, nes veikla, kurią mums paruošė vadovai ir vadovėliai, buvo įdomi ir įtraukianti. Ėjome į nuostabų žygį, kuris mūsų neišvargino, bet leido suprasti, kas yra ištvermė. Būdami su draugais įgavome daugiau pasitikėjimo savimi. Stovyklos pradžioje gavome žiedus, ant kurių užrašėme savo nuodėmes, o vėliau, naktinio žaidimo metu, tuos žiedus sudeginome. Nors buvo gaila skirtis su gražiais žiedais, tačiau tai padaryti buvo lengviau, suprantant, kaip yra pražūtinga prisirišti prie savo nuodėmių. Žiedų sudeginimas padėjo apsispręsti palikti nuodėmę.

Laiką, praleistą stovykloje, prisiminsime visa gyvenimą, nes tai buvo pati geriausia stovykla!

Rūta D.: Ši stovykla buvo pati nerealiausia! Žmonės, vadovai tokie draugiški ir malonūs. Programa taip pat labai gera ir įdomi! Labai noriu atgal ir rekomenduoju kitiems, kurie buvę ar nebuvę, nuvažiuoti į šią krikščionišką stovyklą ir grįžti, kupiniems įspūdžių ir vidinių pokyčių!

Marija B.: Stovykloje aš labiau priartėjau prie Dievo, būdama su Juo, šlovindama, patyriau Jo artumą. Labai patiko šlovinimas, ypač vėlai vakare, prie laužo. Stovykla buvo tikrai nuostabi: nuostabūs vadovai, seni ir geri draugai, naujos pažintys. Labai patiko paskutinis vakaras, kai vadovai meldėsi už paauglius.

Atsisveikinti buvo labai sunku – norėjosi kartu praleisti mažiausiai dar vieną savaitę. Patiko naktinis žygis, kurio metu sudeginome žiedus. Tiesiog superstovykla! Norėčiau dalyvauti ir kitais metais!

Mykolas B.: Stovykla paliko gerą įspūdį, nebuvo kažkokių didelių trūkumų. Man patiko stovyklos tema – „Žiedų valdovas“. Man labai patiko mano būrys, visi buvome draugiški ir vieningi.

Stovyklos vadovė Rasa: Stovykla buvo stebuklinga! Pirmas stebuklas – nuostabi vadovų ir vadovėlių komanda, kuri su didžiule meile, kūrybingai ir pasišventusi tarnavo stovyklautojams. Antras stebuklas – puikus oras, kurį dovanojo Viešpats, nors orų prognozės ir gąsdino! Trečias stebuklas – nepakartojami paaugliai, kuriuose Dievo ieškojimas ir troškulys toks tikras ir įkvepiantis!

Dėkoju Dievui, kuris pasotino alkstančius, sustiprino pasilpusius, padrąsino abejojančius ir pradžiugino nuliūdusius!

Vaizdo įraše įamžinta, kaip paaugliai atlieka puodelių dainą.


 

Bendrinti: