Rima Brencienė: „Paprastumas ir nuoširdumas dažnai pasiekia daugiau nei dideli užmojai“

Pristatome interviu su Skuodo Tiesos žodžio bendruomenės vyresniąja Rima Brencienė.

Kokios patirtys buvo svarbiausios augant Jūsų tarnystei? Kas stiprina užklupus sunkumams?
Patirčių būta įvairių, o kokios svarbiausios sunku pasakyti. Bet kokiems sunkumams užklupus, tik pagarbi baimė Dievui padeda ištverti, o ne bėgti į krūmus. Esu dėkinga ir savo vyrui, kuris visada randa padrąsinančių žodžių.

Norėtume geriau pažinti jūsų bendruomenę. Kokiais neseniai vykusiais įvykiais norėtumėte pasidžiaugti?

Skuode sunku išlaikyti žmones bendruomenėje. Vienas atėjęs nuo „Kefo“, kitas - nuo  „Apolo“, pabūna trumpą laiką ir, žiūrėk, jo jau nebėra. Nedaug žmonių yra lankančių nuo pirmųjų bažnyčios dienų. Paskutinieji dveji metai buvo sunkūs, bet juk ne vien gera iš Dievo reikia priimti, nes ir sunkumai stiprina tiek dvasiškai, tiek fiziškai.

Kaip manote, kokių tarnysčių šiandien reikėtų mūsų visuomenei? Kokiais būdais būtų galima atsiliepti į šiuos poreikius?

Žmonės dabar yra atsargūs. Mes turime gyventi savo kasdienį  gyvenimą, padėdami kitiems: kam žolę nupjauti, pakeleivį pavežti ir t. t. Sakysite, jog tai - kasdienybė, bet ši kasdienybė ir patikrina tave. Patarnauji žmonėms ir pašlovini Viešpatį Dievą. Paprastumas ir nuoširdumas dažnai pasiekia daugiau nei dideli užmojai.

Kokiais padėkos žodžiais norėtųsi kreiptis į Dievą, prisimenant nueitą kelią?

Esu dėkinga Dievui už pašaukimą prie savęs, taip pat dėkinga ir žmonėms, kurie pirmą kartą nusivežė į tarnavimą Klaipėdoje (nors dabar jų nėra su mumis, bet, tikiuosi, kad jie gyvena taikoje su Dievu). Įtikėjusi turėjau draugą, už kurio ištekėjau. Pastorius pyko, kad jis netikintis, ir tikrai buvo visko: nesutarimų, barnių ir visokių nesklandumų dėl bažnyčios lankymo. Vis dėlto mano vyras buvo Dievo paliestas ir įtikėjo. Ačiū Dievui ir už tikėjimo sesę, kuri metų metus buvo šalia manęs ir sunkiais momentais palaikė žodžiu ir malda.
Bendrinti: